Kas gi buvo tas žmogus, kurio paskleistos sveikatingumo bei gydymo meno žinios galėjo išlikti aktualios ne vieną tūkstantmetį? Tiesą sakant, mitai persipina su realybe ir šiandien jau neaišku, koks iš tiesų buvo Geltonojo imperatoriaus vaidmuo formuojant kinų mediciną. Tačiau kad ir kaip būtų, tai, kas išliko jo vardu parašytuose traktatuose, net ir šiandien, medicinos mokslui padarius didelę pažangą, skamba labai aktualiai. Išlikę tekstai padeda suvokti sveikatą nepalyginamai plačiau. Jie tarsi atveria akis ir parodo, jog esame visatos dalis ir mus neišvengiamai veikia kosminiai bei gamtos dėsniai. Juos suvokdami ir gerbdami, galime ilgus metus išsaugoti puikią sveikatą. 

Apie „Vidinį kanoną“

Pasak istorinių šaltinių, Geltonasis imperatorius, dar žinomasHuang Di ir Siuano Juano (Xuan Yuan) vardais, buvo iš dalies istorinė, iš dalies mitinė asmenybė. Etniniai kinai (haniai) jį laiko savo mitiniu protėviu. Sakoma, kad šis galingas valdovas užkariavo daug žemių palei Geltonąją upę. Kadangi jo gentis garbino geltoną žemę, manoma, kad iš čia ir kilo jo vardas Geltonasis imperatorius. 

Kaip teigia šaltiniai, šis imperatorius visą gyvenimą laikėsi tam tikros sveikos gyvensenos filosofijos ir buvo, kaip pasakojama, plieninės sveikatos. Pasak vienos legendos, sulaukęs 110 metų, jis sėdo ant geltono drakono ir iškeliavo į dangaus karalystę. 

Koks buvo tikrasis imperatoriaus gyvenimas, dabar jau nesužinosime. Tačiau jo suformuluotais sveikos gyvensenos kanonais pasidomėti išties verta. Veikalas „Geltonojo imperatoriaus vidinis kanonas“ (Huáng dì Nèijīng) laikomas seniausiu ir pamatiniu klasikinės kinų medicinos tekstu. Maždaug I a. pr. m. e. suformuluotame traktate Geltonasis imperatorius diskutuoja su legendiniu kinų gydytoju Chi Bo. Veikalą sudaro dvi knygos. Kiekvienoje yra po 81 skyrių. Pirmojoje knygoje Suwen („Paprasti klausimai“) dėstomi kinų medicinos pagrindai, diagnozavimo, gydymo ir sveikatos palaikymo metodai. Antrojoje, pavadinimu Lingshu („Dvasinė ašis“), daug dėmesio skiriama či energijai, aptariami akupunktūros klausimai.

Auksiniai sveikatingumo postulatai

Traktate „Geltonojo imperatoriaus vidinis kanonas“ pateikiama daugybė patarimų, kaip palaikyti stiprią sveikatą, valdant savo proto ir dvasios būseną bei pasirenkant tinkamą gyvenimo būdą. Štai keletas itin aktualių traktate išdėstytų įžvalgų, kuriomis vadovaujantis galima kur kas plačiau suvokti, kas yra sveikata ir kaip ją tinkamai puoselėti.

·            Pagal „Geltonojo imperatoriaus vidinį kanoną“ pirmasis medicinos tikslas – ne gydyti ligas, o rūpintis profilaktika. Kitaip tariant, gydytojas turi žmogui patarti, kaip užbėgti negalavimams už akių ir išsaugoti stiprią sveikatą. Sakoma, kad liga – tai ženklas, jog buvo gyventa neteisingai, o vartoti vaistus, kai sveikata jau pašlijo, tai tas pats, kaip pulti kalti ginklus jau užvirus mūšiui. Pabrėžiama ir tai, kad gera sveikata yra glaudžiai susijusi ir su žmogaus dvasingumu, jo vidine švara. Patys esame atsakingi už tai, kaip jaučiamės.Gydytojas gali tik nukreipti tinkamu keliu, nurodyti būdus, kuriais galime veikti savo mintis, jausmus, keistis energijomis su natūralia gamta. Stiprus ir sveikas bus tas, kurio vidinis ir išorinis gyvenimas sutampa ir yra subalansuotas. Tas, kuris santūrus valgydamas, gerdamas ir reikšdamas emocijas. Tas, kuris keliasi ir gulasi paklusdamas gamtos ritmui. Žmogus, kurio siela neturi ydų, tiesiog negali susirgti, jo neapleidžia jėgos.   

·            Mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę labiausiai lemia psichikos pusiausvyra, nors iš dalies tai priklauso ir nuo išorinių dalykų. Mūsų pasirinkimas vienaip ar kitaip galvoti apie vienus ar kitus dalykus, mūsų nuostatos, įsitikinimai, emocijos tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę bei sveikatą. Pavyzdžiui, žmogus, kuris sunkiai virškina maistą, pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į problemas, glūdinčias emociniame lygmenyje. Blogas virškinimas reiškia, kad nesugebama „suvirškinti“ savo išgyvenimų, emocijų – išreikšti jų žodžiais. Tokie žmonės linkę kaupti nuoskaudas, greitai įsižeisti, supykti. Kai „nesuvirškintos“ neigiamos emocijos išliejamos, išreiškiamos, kai žmogus jas transformuoja į draugiškumą, geranoriškumą, pagerėja ir skrandžio reikalai. Apskritai ypač žalingą energiją sukelia tokie jausmai: pyktis, baimė, liūdesys, neapykanta, pavydas, nerimas, tingumas, jaudulys. Taip pat teigiama, kad kiekvieną organą žalingai veikia skirtingi jausmai. Tarkim, kepenis ypač žaloja pyktis, inkstai labiausiai kenčia nuo baimės, plaučiai – nuo liūdesio, širdis – nuo neapykantos, žiaurumo, blužnis, kasa – nuo nerimo.

·            Pasak „Geltonojo imperatoriaus vidinio kanono“, žmonija yra viso kosmoso ypatinga sudėtinė dalis. Ji gyvena gamtos pasaulyje, tad gamtos pasaulio pokyčiai tiesiogiai ir netiesiogiai veikia mūsų kūną ir psichiką. Užtat savo gyvenimo būdą labai svarbu priderinti prie kintančios gamtos. Ypač patariama paisyti metų laikų.Gamta per žiemą kaupia energiją tam, kad pasiruoštų pavasarį prasidėsiančiam augimui. Taip turėtų elgtis ir žmogus: žiemą leisti ramiai, taupydamas jėgas, susilaikydamas nuo itin aktyvios veiklos, aistringų emocijų. Rekomenduojama daugiau miegoti: anksčiau gultis, vėliau keltis. Svarbu pasirūpinti, kad nešaltų galva, nugara ir pėdos, ypač vaikams ir vyresniems žmonėms. Kad sveikata būtų stipri, o emocinė būklė stabili, šaltuoju metų laikų derėtų valgyti sotų, riebų, šildantį maistą (paukštieną, grikius, svogūnus, aitriąsias paprikas, krienus, džiovintas datules ir pan.). Šiltuoju metų laiku viskas turėtų būti atvirkščiai: daug aktyvios veiklos, mažiau miego, drabužiai laisvi, nevaržantys judesių, maistas lengvas ir vėsinantis (įvairios salotos, apelsinai, greipfrutai, obuoliai, mandarinai, serbentai, bananai, arbūzai, ananasai, citrinos, jogurtas, kefyras ir pan.). Tas, kuris nepaiso metų laikų, pasmerkia save ligoms ir kančioms, tas, kuris paiso, išvengia ligų ir pelno ilgaamžiškumą – tokia filosofija plėtojama Geltonojo imperatoriaus traktate.

·            Veikale teigiama, kad metų laikai turi įtakos ir atitinkamiems organams. Pavasaris tiesiogiai veikia kepenis, tad šiuo metu geriausia jas stiprinti ir gydyti. Vasara yra susijusi su širdimi, šiuo metų laiku galima ją sustiprinti, tada organizmas taps stiprus, o psichikos būklė – labai gera. Ruduo susijęs su plaučiais, jei šiuo metu juos stiprinsime, tada nekibs jokios kvėpavimo takų ligos, kraujas pulsuos laisvai, kūnas bus tvirtas, o protas visada aiškus ir ramus. Žiema – tinkamiausias metas pasirūpinti inkstais, jei šis organas bus sveikas, visos ligos pasitrauks, žarnynas ir skrandis taip pat bus stiprūs, maistas pasisavinamas puikiai, o visokie organizmo teršalai lengvai pašalinami.