„Burtininkas iš Druskininkų“ – taip lietuviai vadino Karolį Dineiką. Ir visai ne dėl to, kad jis buvo įvaldęs magijos meną. Šio iškilaus sveikatintojo magija buvo paprasta – judėjimas, vanduo, gamta ir geros emocijos. Ją pasitelkęs į visavertį gyvenimą gebėdavo sugrąžinti net sunkius ligonius.   

Prieš 125 metus gimęs visuomenininkas mėgdavęs kartoti A. de Saint-Exupery citatą: „Veikla gelbsti nuo mirties. Ji gelbsti ir nuo baimės, ir nuo silpnybių, netgi nuo šalčio ir ligų.“ Sveikos gyvensenos puoselėtojas būtent taip pats ir gyveno. Šviesuolio veiklos sąrašas toks didžiulis, kad išsamiai aprėpti vienu kukliu straipsniu tiesiog neįmanoma – tiek daug jis darė. K. Dineika aktyviai reiškėsi ne tik kaip sporto sąjūdžio organizatorius, kūno kultūros puoselėtojas, bet ir kaip žurnalistas, knygų autorius, radijo mankštos vedėjas, pedagogas, tautinių žaidimų propaguotojas, skautų vadas, gimnastikos ir sporto federacijos įkūrėjas, Lietuvos krepšinio pionierius, kovotojas už blaivybę ir t. t. 

„Visa, ką gyvenime dariau, kuo užsiėmiau, tarnavo tam, kad kuo mažiau būtų ligonių ir ligoninių. Tam pašvęsti gyvenimą padėjo jaunystėje Rygoje patirtas apsilankymas ligoninėje. Slogus įspūdis“, – taip pasakojo kadaise labai gerbtas sveikatintojas, kurio vardas dabar nepelnytai pamirštas. Šiandien apie jį primena tik K. Dineikos vardu pavadintas Druskininkų sveikatingumo parkas. Nuo seniausių laikų į jį atgauti jėgų ir sustiprinti kūną, pasitelkiant saulę, aerohidroterapiją, pėdų taškinį masažą, mankštas, aktyvius sportinius žaidimus ir, žinoma, garsiąsias kaskadines maudynes, atvykdavo žmonės iš visos Lietuvos ir ne tik. Tarp jų būta ir iškilių politikos, kultūros, mokslo veikėjų. Visi jie tikėjo ir pasitikėjo K. Dineikos metodais. Šiandien šis parkas yra prikeltas antram gyvenimui ir yra populiari Druskininkų kurorto lankytina vieta. 

Unikalios treniruotės autorius

Šalia sveikatos puoselėjimo, Karolis Dineika aktyviai domėjosi ir dvasingumo temomis. Šis šviesuolis, kaip ir didis mūsų tautos mąstytojas bei sveikatintojas Vydūnas, suvokė, kad žmogus nėra vien tik kūnas – lemiamą žodį mumyse taria dvasia. Šios įžvalgos aiškiai atsispindi ir bene svarbiausiame jo palikime mums – originalioje psichofizinės treniruotės sistemoje. Ši treniruotė šiuolaikiniais skubos ir nuolatinio streso bei nerimo laikais aktuali kaip niekada. Ją kurdamas K. Dineika tarsi žvelgė į ateitį. Įvairiapusė psichofizinė treniruotė – ne tik kūno stiprinimo, bet ir psichoterapijos atmaina, apimanti kvėpavimo, judesio, jogos, savitaigos, pozityvaus mąstymo, savimasažo ir daugybę kitų elementų. „Tai visapusiškai lavinantys, specialūs pratimai organizmo galioms stiprinti ir sveikatai atgauti bei ištvermei didinti siekiant kūno ir psichikos vienovės ir harmonijos. Psichika valdo judesius, o tikslingi specialūs pratimai, paliekantys pėdsakus tiek centrinėje, tiek vegetacinėje nervų sistemoje, taip pat ir sąmonėje, ugdo tinkamo elgesio neįprastomis, kartais jaudinančiomis aplinkybėmis buityje ir darbe įgūdžius.

Atlikti stebėjimai patvirtino: psichofizinė treniruotė suteikia galimybę ligoniui ir sveikam žmogui ne tik laikinai atsiriboti nuo per didelės nervinės-psichinės įtampos, bet ir sudaro reikiamas sąlygas pasyviam ir aktyviam poilsiui, kad atsigautų nervinių procesų pusiausvyra, atsinaujintų psichinė energija iš organizmo resursų“, – taip apie savo puoselėtą sveikatinimo sistemą pasakojo pats autorius.  

Daugybę sveikatinančių pratimų ir patarimų galite rasti jo knygose „Judėjimas, kvėpavimas, psichofizinė treniruotė“, „Psichofizinė treniruotė“, „Gydomoji fizinė kultūra“, „Mankšta“ ir kt. 

Atmintinė, kad diena būtų gera 

K. Dineika sakė: „Jei trokštate kasdien pripildyti savo esybę sveikatos, jaunystės ir kūrybingumo energijos, kiekvieną rytą:

1.  Vos pabudę pamąstykite teigiamai. Tokios mintys išbudina smegenis ir sukuria pakilią nuotaiką, kuri visą dieną rusens širdyje.

2.    Žvaliai atsistokite ant žvilgančio gamtos „kilimėlio“.

3.    Pajuskite amžinai harmoningai judančią visatą.

4.    Žemai nusilenkite protėviams, o į ateitį, kuri jūsų laukia, žvelkite su šviesiomis mintimis.

5.    Įkvėpkite saulės energijos. Smegenis ir organizmą pripildykite gyvybingo deguonies. 

6.    Iškvėpkite nedraugiškumą ir susirūpinimą. 

7.    Nubraukite nuo veido liūdesio dulkes. Nusišypsokite sau ir žmonėms. Nusišypsokite visa nugalinčiam gyvenimui. 

8.    Gyvenimo taku eikite drąsiai, veržliai ir džiugiai.

9.  Autogeninėmis treniruotėmis atsikratykite baimės, pavydo ir šmeižto, kurie skatina pernelyg stiprią endokrininių liaukų veiklą ir nuodija organizmą. 

10.Visada prisiminkite, kad esame pašaukti (ir tai mūsų laimės esmė) įgusti sąmoningai valdyti savo organizmo veiklą, didinti sveikatos rezervus, būtinus kūrybinei veiklai, išmokti savitvardos ir bendravimo su žmonėmis meno.“ 

K. Dineikos citatos 

• „Nuo neatmenamų laikų žmogus nuo pat lopšio veržėsi ir veržiasi judėti taip, kaip žiedas veržiasi į saulę. Poreikis judėti ir būti aktyviam biologiniu požiūriu yra gyvenimo ir sveikatos pagrindas.“

• „Aktyvus ir sveikas žmogus paprastai jaučiasi esąs jaunas ir siekia grožio – tiek fizinio, tiek dvasinio.“
• „Gėrintis gamta, paveikslu, muzika daugiau ar mažiau pakinta centrinės nervų sistemos veikla: raumenų tonusas, hormonų sekrecija. Tai teigiamai veikia visą organizmą.“
• „Kad smegenys gerai veiktų, reikalingi ne tik deguonis ir maistas, bet ir jutimo organų informacija. Psichiką ypač stimuliuoja nauji įspūdžiai, sukeliantys teigiamas emocijas.“
• „Veikiamas gamtos žmogus aprimsta, o tai padeda jam pakilti virš kasdienių smulkmenų. Didžiojoje gamtos ramybėje ir Visatos beribėje erdvėje ištirpsta aistros ir nesantaika.“
• „Organizmo atjaunėjimui ypač svarbu žvalumas, optimizmas ir noras gyventi. Šios savybės kartu su savitvarda, aktyvumu ir suteikiančiu jėgų poilsiu laiduoja veiklų ilgaamžiškumą, kurį puošia geraširdiškumas, gerumas ir gyvenimo išmintis.“
• „Kad išmoktume kūrybiškai mąstyti, reikia ugdyti atmintį, dėmesį, susikaupimą ir pastabumą. Kartu su mąstymo treniruotėmis savyje reikia diegti tokias dvasines ir emocines savybes kaip jautrumas, nuoširdumas, kilnumas, ištikimybė, gebėjimas aukotis.“ 
• „Nustatyta, kad geraširdiška veido išraiška dirgina teigiamų emocijų centrus, gerina nuotaiką, padeda dirbti ir gyventi. Tad kiekvieną dieną vertėtų pradėti taip: rytą pažiūrėti į veidrodį ir prisiminti ką nors malonaus. Veidas iškart pasidarys nuotaikingesnis. Tada jau galima eiti į žmones.“ 
• „Bloga laikysena, kaip ir nutukimas, yra kliūtis psichofiziniam tobulėjimui. Todėl pasistenkite kritiškai įvertinti savo laikyseną. Geros laikysenos priešas – silpni raumenys, ypač nugaros, pilvo preso ir sėdmenų.“ 
• „Kad žmogus gerai jaustųsi ir nenutuktų, neužtenka vien nepersivalgyti. Organizmui būtinas fizinis krūvis. Geriausia krūvio rūšis (jei leidžia gydytojas) yra ėjimo ir bėgimo ristele kaitaliojimas 4 km distancijoje. Priminsime, kad visi be išimties eiti ir bėgti turi pradėti labai lėtai.“ 
• „Jei išmoksime gerai atpalaiduoti visus kūno raumenis, išnyks nuovargis, nurimsime, apims lengvumo jausmas. Mokantis atpalaiduoti raumenis, ir kasdienybėje reiktų vengti nevalingų judesių – trūkčioti pečiais, raukyti kaktą, plačiai mosuoti rankomis. Vengdami nevalingų judesių, taupome nervų energiją.“ 
• „Dabar psichologai ir gydytojai vis dažniau susimąsto apie humoro ir juoko gydomąjį poveikį. Kartais labai naudinga pasijuokti iš savęs ir iš savo būklės. Taip psichologiškai nusiteikę, nepasinersime į ligą ar kitas užklupusias negandas.“ 

Skaitykite leidinyje: "Joga ir ajurveda"