Keistis nėra lengva, bet tą galime visi

© Joga ir ajueveda.  Nuotrauka: © Holos studija

Su sveikatos specialiste, jogos mokytoja ir HOLOS studijos įkūrėja Giedre Bernotaite kalbamės apie tai, kaip svarbu nuolatos prižiūrėti savo kūną, mintis ir sielą, apie tai, kur gauti motyvacijos keistis ir kaip blogus įpročius pamažu paversti gerais.  

Kaip apibūdintumėte tikrąją sveikatą?

Gerai jaučiamės tik tada, kai sveiki esame fiziškai, emociškai ir dvasiškai – viskas tarpusavyje susiję. Psichinė sveikata lemia mūsų fizinę savijautą ir atvirkščiai. Psichikos sveikatą puikiai apibrėžia Pasaulio sveikatos organizacija. Ja vadinamas emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti liūdesį. Tai – gebėjimas būti savimi tarp kitų. Gebėjimas išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą sau ir aplinkiniams. Gebėjimas daryti sprendimus ir už juos atsakyti. 

Kaip patartumėte atkurti psichinę sveikatą?

Geriausiai subalansuoti ir atkurti savo psichinę sveikatą galime pakankamai miegodami, būdami fiziškai aktyvūs, tinkamai maitindamiesi, propaguodami dėkingumą, darydami gerus darbus ir kurdami sveikus socialinius (turėdami artimųjų palaikymą, jausdamiesi bendruomenės dalimi) ryšius. Tada ir kokybiškiau gyvensime, ir lėčiau sensime.

Senti sparčiai niekas nenori... 

Neseniai skaičiau mokslinę informaciją apie telomeras. Tai yra chromosomų galai, apsauga, kuri saugo genetinę informaciją, kai ląstelės dalijasi. Kai prarandamas gebėjimas dalytis, telomeros trumpėja ir žmogaus organizmas pradeda senti. Telomeros trumpėja ne tik su amžiumi, bet ir veikiamos išorinių veiksnių: alkoholio vartojimo, rūkymo, streso, netinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo trūkumo. Kuo trumpesnės telomeros, tuo labiau išauga rizika sirgti smegenų ligomis, depresija. Įdomus faktas, kad vos po 30 min. fizinio krūvio telomeras atkuriantis genas aktyvuojasi tris kartus greičiau. Taip pat vienas mokslinis straipsnis atskleidė, kad pozityvus mąstymas ir meditacija lėtina telomerų trumpėjimą. Geri darbai, geros mintys smegenyse gamina laimės hormoną oksitociną. 

Sportas irgi gamina šį hormoną – pati praktikuojate ir vedate jogą. Kokia jos nauda psichinei būsenai?

Fizinis aktyvumas yra antidepresantas. Judant gaminami laimės hormonai – endorfinai, dopaminas. Atlikta mokslinių tyrimų, kurie įrodė konkrečiai jogos naudą depresijos prevencijai, nerimo, apatijos, agresijos mažinimui. Nustatyta, kad atliekant jogos pozas slopinama simpatinė pogumburio dalis, todėl mažėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Joga mažina kortizolio didėjimą patiriant stresą. Per jogos praktiką atkuriami autonominių refleksų mechanizmai leidžia palaikyti pusiausvyrą tarp simpatinės ir parasimpatinės aktyvacijos streso metu. Per jogos pamokas atliekama meditacija padeda mažinti įtampą, į kasdienybės rūpesčius pažvelgti racionaliau. Taigi, jogos pratybos skatina fizinį, protinį bei emocinį stabilumą ir saugo nuo depresijos.

Vis daugiau žmonių šiandien serga šia liga, tiesa? 

Neseniai paviešinti Ekonominio bendrdarbiavimo ir plėtros organizacijos atlikto tyrimo duomenys parodė, kad nuo 2000 iki 2020 antidepresantų vartojimas Europos šalyse išaugo 2,5 karto. Tai rodo, kad Europa iš tiesų susiduria su rimta psichinės sveikatos krize. Tarp šalių, kuriose vaistų nuperkama vis daugiau, yra tiek saulėtoji Ispanija, tiek viena stabiliausių ir geriausių gyventi laikomų Švedija. Manau, kad kiekvienam asmeniškai tai turėtų būti rimtas signalas pasirūpinti savo savijauta, kol dar nepriėjome ribos, kai norėdami normaliai jaustis, turime gerti vaistus.  

Tik judėjimo norint būti sveikiems neužtenka. Svarbu ir mityba, emocijos.

Žinoma, holistinei sveikatai palaikyti tik jogos neužtenka, reikia valdyti savo mintis ir atidžiai rinktis maistą, nes mityba yra viena svarbiausių mūsų sveikatos dedamųjų. Maistas iš esmės yra cheminių junginių grandinė, kuri lemia arba teigiamas, arba neigiamas pasekmes, todėl kaskart dėdami kąsnį į burną turėtume pagalvoti, ar jis mums padės, ar sužalos. Daugelį dabartinės sveikos mitybos rekomendacijų galima paneigti ir valgyti truputį kitaip. Turėdamas žinių ir būdamas sąmoningas, gali išgyti nuo kai kurių lėtinių ligų, pavyzdžiui, II tipo cukrinio diabeto arba hipertenzijos. 

Jūsų studijos pavadinimas „Holos“ išvertus iš graikų kalbos reiškia „visa apimantis“.

Taip, būtent todėl skatiname į žmogų žiūrėti kaip į visumą, neatskiriant fizinio, emocinio ir dvasinio kūnų, suprantame, kad kai užklumpa liga, tai nėra tik vieno kurio organo pažeidimas. Pavyzdžiui, skrandžio, kepenų ir pan. Serga visas organizmas. Ir labai dažnai to pradžia būna mūsų emocijos, mintys, vidinė būsena. Taigi liga gali būti signalas pagalvoti apie pokyčius.

Keistis ne taip paprasta, tiesa?

Lietuviai ir apskritai Europos gyventojai problemas linkę spręsti paprastai. Išgeriame tabletę nuo skausmo ir tiek, bet mes neišgyjame, o tik nuslopiname simptomą. Ir mano aplinkoje yra žmonių, kurie serga, pavyzdžiui, hipertenzija, vartoja vaistus ir valgo keptą maistą, mažai juda ir pan. Noriu pasakyti, kad nebūdami sąmoningi toli nenukeliausime. Dėl savo sveikatos turime maksimaliai pasistengti, tada galėsime kokybiškai gyventi ir senatvėje, o tai tikrai įmanoma. Suderinę judėjimą, mitybą ir mintis, galime būti tiek emociškai, tiek dvasiškai ir fiziškai sveiki. 

Daugeliui mūsų nepavyksta praktikuoti sveikesnio gyvenimo būdo galbūt todėl, kad užaugame turėdami netinkamus įpročius?

Įpročiai yra tiesiogiai susiję su aplinka, kurioje užaugome ir kurioje gyvename dabar. Noriu pasakyti, kad žalingas įprotis yra ne tik rūkymas ar alkoholio vartojimas, tai gali būti ir pernelyg dažnas saldumynų valgymas ar fizinis pasyvumas, kuris šiandien mokslininkų yra prilyginamas rūkymui!

Kaip atrasti motyvacijos gyventi sveikiau?

Vienas iš būdų – socialiniai tinklai. Apstu žmonių, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą, dalijasi patarimais asmeniniuose profiliuose. Išsirinkite ir sekite tą ar tuos, kurie jus žavi labiausiai. Konkretūs pavyzdžiai įkvepia. Kitas būdas galėtų būti įsilieti į sveikus įpročius propaguojančią bendruomenę: pradėti eiti į sporto klubą, meditacijos grupę, sveikatingumo studiją ir pan. Tokiose vietose žmonės yra atviresni, pozityvesni, tad norisi tapti tokiems kaip jie. Trečias būdas – skaityti įkvepiančią literatūrą: knygas, straipsnius. Internete gausu kvalifikuotų specialistų patarimų. Jei matote, kad nerandate atsakymų į savo klausimus, tiesiog parašykite kuriam nors ekspertui laišką. Labai tikėtina, kad jis jums atsakys ir patars, kaip keisti įpročius. 

Bet pradėjus keistis daugeliui ateina etapas, kai tiesiog norisi viską mesti – motyvacija ir pozityvumas išgaruoja.

Tada atsisėskite ir ramiai pagalvokite, kiek daug jau dėl savęs padarėte. Įkvėpkite iškvėpkite ir griebkitės visų įmanomų inspiracinių priemonių. Esame visokie, kasdien patiriame įvairiausių emocijų, jausmų ir tai yra labai gerai. Gyvenimas susideda ne tik iš džiugių ir smagių akimirkų, bet ir iš skausmo bei kančios. Mes esame savo patirčių suma, kuo daugiau įvairių patirčių, tuo pilnesnę kuprinę nešame.

O kas Jums pačiai yra laimė? 

Man laimė yra gyventi dėl akimirkų, kurias sunku nusakyti žodžiais. Kartais laimė – tiesiog skanios kavos puodelis ir buvimas dabarties akimirką. Laimė matyti švytinčias žmonių akis. Atsisakyti neapykantos, duoti daugiau, tikėtis mažiau  arba visai nieko nesitikėti. 

tekstas L. Jarockytės


holosstudija.lt
@HOLOS sveikatingumo studija


 

 

Patiko straipsnis? Pasidalinkite: