Visi gyvename pagal tam tikras vertybes. Jos – tarytum nerašytos taisyklės, kurių laikomės būdami konkrečios visuomenės ar bendruomenės dalimi. Vertybės gali būti suvokiamos kaip moralinės visuomenės normos, etiniai standartai ar dorybės religiniame kontekste. Todėl dažnai pasitaiko, kad kalbėdami apie vertybes vartojame tą patį žodį, tačiau kiekvienas jam suteikiame skirtingą reikšmę.
Aplinka taip pat diktuoja, kokios vertybės yra daugiau ar mažiau priimtinos, todėl turime aiškų supratimą apie tai, ką derėtų ir ko nederėtų puoselėti, jei norime toje aplinkoje pritapti. Dėl to dažnai suvokiame vertybes kaip tai, kas ateina iš aplinkos ir yra patvirtintos išorinių veiksnių, be didesnio mūsų pačių įsitraukimo jas kuriant. Todėl tikėtina, kad jei mūsų kas nors paklaustų, kokios yra mūsų asmeninės vertybės, greičiausiai pradėtume kalbėti ne apie savo, bet apie visuomenėje priimtas elgesio normas. Tačiau asmeninės vertybės yra unikalios mums. Priešingai, nei kalbant apie visuomenės diktuojamas normas, jų suvokimas ateina iš vidaus, ne iš aplinkos. Jos yra neapčiuopiamos, tačiau akivaizdžiai matomos mūsų pasirinkimuose, sprendimuose bei elgesyje.
Kodėl reikėtų suprasti asmenines vertybes?
Pasak psichoterapeuto ir knygų autoriaus Nathanielio Brandeno, pasaulyje, kuriame turime tiek galimybių ir pasirinkimo laisvės, jei nežinosime, kas yra svarbu mums patiems, gyvensime pagal kitų sukurtus idealus ir sieksime svetimų svajonių. Tikėtina, kad aiškiai nesuvokdami asmeninių vertybių, net ir pasiekę didžiausių tikslų ir idealų, jausime trumpalaikę laimę arba išvis jos nepatirsime. O kaip galėtų būti kitaip, jei pasiekti tikslai – ne mūsų? Asmeninės vertybės yra lyg individualus vidinis kompasas, be kurio mes neišvengiamai pasiklysime sprendimų, pasirinkimų, tikslų ir veiklų gausoje.
Psichologiniai tyrimai taip pat rodo, kad aiškus asmeninių vertybių suvokimas ir įvardijimas yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių sėkmingus ar nesėkmingus bandymus pakeisti savo elgesį vienoje ar kitoje srityje. Tai reiškia, kad jei norime išsiugdyti naujus įpročius ir atsikratyti tų, kurie mums nesuteikia laimės ar galbūt yra žalingi, reikia ne tik išsikelti sau naujus tikslus, bet ir suvokti, kodėl toks pokytis yra svarbus, kokia mūsų vertybė slypi už šio naujo įpročio ar išsikelto tikslo.
Asmeninės vertybės taip pat puoselėja savistabą, kuri padeda imtis pokyčių, padėsiančių gyventi harmoningiau. N. Brandenas savo darbuose kalbėjo apie mūsų gyvenimuose dažnai egzistuojantį neatitikimą tarp to, ką įvardijame kaip vertingiausius gyvenimo aspektus, ir to, kam skiriame daugiausia savo energijos ir laiko. Pavyzdžiui, galime sakyti, kad saviraiška yra viena iš mūsų asmeninių vertybių, bet atrodo, kad visada randame laiko ir energijos visam kitam, tik ne tai veiklai, kuri mums padeda save išreikšti. Kai aiškiai suvokiame savo prioritetus, galime tokius vertybių ir elgesio neatitikimus pastebėti, o pastebėję judėti pusiausvyros atkūrimo link.
Galiausiai asmeninių vertybių suvokimas ir puoselėjimas yra tiesiogiai susijęs su vidinės įtampos kiekiu mūsų kasdienybėje. Henris Kimsey-House, vienos holistinio koučingo krypties įkūrėjų, teigia, kad kiekviena iš mūsų vertybių yra atskira, unikalų skambesį turinti muzikinė nata. Kai puoselėjame ir gerbiame kiekvieną iš jų atitinkamu elgesiu ir sprendimais, kuriame harmoningą savo gyvenimo melodiją. Žinoma, ne visada viskas yra mūsų pačių rankose ir aplinka gali daryti įtaka gebėjimui puoselėti vieną ar kitą asmeninę vertybę, tačiau suvokimas, kad viena iš jų liko nuošaly, yra pirmas žingsnis atkuriant vidinę harmoniją.
Būkime nuoširdūs su savimi
Gana lengva pasiklysti tarp to, kas mums iš tiesų svarbu ir vertinga, ir to, kas, mūsų nuomone, mums turėtų būti svarbu ir vertinga. Pavyzdžiui, pripažinti galios turėjimą kaip vertybę gali būti mažiau patogu, nei pasirinkti nuolankumą, vien dėl to, kad, mūsų nuomone, viena iš jų visuomenės akyse yra vertinama palankiau už kitą. Tačiau jei savo elgesiu demonstruosime nuolankumą, giliai viduje vertindami galią, neišvengiamai patirsime vidinį konfliktą, kuris mus tik nutolins nuo vidinės harmonijos ir jausmo, kad gyvename išreikšdami ir puoselėdami save.
Pasirinktų žodžių svarba
Kalbėkite žodžiais, artimais ir suprantamais mums patiems. Nors dažnai įvardijamos asmeninės vertybės, tokios kaip ryžtas, orumas, drąsa, gali padėti žengti geresnės savistabos link, svarbu savęs paklausti, ar šie žodžiai turi mums patiems suprantamą reikšmę, o galbūt jie net nėra kasdienio žodyno dalis. Pavyzdžiui, laisvė yra dažnai įvardijama vertybė, tačiau ne visiems šis žodis turės prasmę. Galbūt kiti žodžiai, tokie kaip nepriklausomybė, spontaniškumas ar poilsis, rezonuoja labiau, nors atspindi tą patį laisvės troškimą?
Be to, mūsų asmeninės vertybės dažnai gali būti sunkiai įvardijamos vienu ar net keliais žodžiais, bet aiškiai jaučiamos ir suvokiamos simboliais ar metaforomis. Galbūt laisvė mums tampa artimesnė įsivaizduojant ar prisimenant save bėgantį žole basomis saulėtą vasaros dieną ar kopiant į aukštą medį? Todėl verta neapsiriboti standartiniais terminais ir jų aiškiai apibrėžtomis, bet ribotomis reikšmėmis ir pasitelkti į pagalbą jausmus, emocijas bei simbolius.
Kada prireikia pagalbos?
Niekas geriau už mus pačius nežinos, kas mums vertinga ir svarbu gyvenime. Tačiau kartais gali būti sunku tai išsakyti ar pradėti ieškoti dar neatrastų atsakymų. Nors visus juos mes jau turime savo viduje, koučingometodikos gali padėti šiuos atsakymus išgryninti padedant tikslingiems klausimams ir suteikti naujų įžvalgų. Apačioje pateikta keletas veiksmingų metodikų, kurias galime išbandyti patys.
1) Vienas iš būdų, kaip įvardinti asmenines vertybes, yra užduoti sau iš pažiūros itin paprastus, tačiau dažnai atsakyti sudėtingus klausimus, tokius kaip:
• Kas man svarbu?
• Ką aš vertinu?
• Kas man kelia teigiamas emocijas?
Jei šiuos klausimus užduodame sau pirmą kartą, tikėtina, kad atsakymai nebus akivaizdūs iškart. Kartais galime pastebėti, kad mums trūksta tinkamų žodžių ar galbūt aiškaus supratimo, kas yra priskiriama vertybėms. Tokiu atveju veiksminga prisiminti, kad vertybės nėra apčiuopiami dalykai. Apačioje pateikta keletas galimų pavyzdžių:
ryžtas, orumas, disciplina, iššūkiai, lygybė, motyvacija, kuklumas, garbė, pripažinimas, saugumas, drąsa, privatumas, komfortas, balansas, smalsumas, kūrybiškumas, atkaklumas, žingeidumas, nuotykiai, tobulėjimas…
Jei atsakymai į šiuos klausimus yra konkretūs ir apčiuopiami, pavyzdžiui, pinigai, svarbu savęs klausti toliau, ką pinigai man reiškia ar reprezentuoja? Laisvę, pripažinimą, garbę? Galbūt ramybę ar pagalba kitiems? Kitais žodžiais tariant, šiame pavyzdyje pinigai tėra šaltinis, padedantis asmenines vertybes išpildyti ir puoselėti.
2) Prisiminkite akimirką, sklidiną laimės ir pilnatvės jausmo. Paklauskite savęs:
• Kas vyko tą akimirką?
• Kokioje aplinkoje aš buvau?
• Kaip aš jaučiausi?
• Kokios vertybės atsispindi šiame momente?
Tikėtina, kad atsakymai atskleis asmenines vertybes, kurios buvo ar yra puoselėjamos pasirinktu momentu.
3) Taip pat veiksminga prisiminti akimirką, kai jautėmės pikti ar susierzinę. Dažnai net negalvojame apie tam tikrus dalykus kaip vertybes iki tol, kol kažkas jų nesudrumsčia. Akimirkos, kai jaučiame stiprias emocijas, itin dažnai yra ženklas, kad tuo momentu viena iš mūsų asmeninių vertybių buvo pažeista kitų ar užgniaužta ir nepuoselėta mūsų pačių. Atmintyje atkūrę tokią akimirką, paklauskite savęs:
• Kas mane suerzino?
• Kaip aš jaučiausi?
• Kokia savijauta būtų buvusi mano emocijų, patirtų prisimintu momentu, priešingybė?
Be aiškaus savo prioritetų suvokimo, tikėtina, kad aplinka mums darys didesnę įtaką, labiau pasitikėsime ne savo, o kitų nuomone, ir sunkiau priimsime savarankiškus sprendimus kasdienybėje. Asmeninės vertybės yra mūsų vidinis kompasas, kuris mus kryptingai veda harmoningo ir saviraiškos kupino gyvenimo link. Tačiau einant asmeninių vertybių aiškumo keliu, svarbu apsišarvuoti kantrybe, ypač, jei žvelgiame į savo vidų pirmą kartą.
Konsultuoja - Eglė Grigaliūnaitė, holistinio koučingo bei darbo ir verslo psichologijos konsultantė
Daugiau informacijos mebettercoaching.com puslapyje arba @understand_mebetter Instagram paskyroje.
