E. M. Remarkas rašė: „Pinigai yra arba kišenėje, arba galvoje“. Tik sąskaitose pūpsančios apvalios sumos dar negarantuoja sielos ramybės. Ar kelias į laimę iš tiesų grįstas aukso monetomis, ar tai – dar vienas materialaus pasaulio būdas supančioti žmogų?
Pinigų nereikia daug, jų turi būti pakankamai, tik šios lubos yra labai individualios. JAV Purdue ir Virdžinijos universitetų tyrimai, kurių metu išanalizuoti duomenys iš 164 šalių bei 1,7 mln. žmonių anketų, rodo, jog oriam pragyvenimui reikia vidutiniškai 60–75 tūkst. JAV dolerių per metus. Kuo mažesnės metinės pajamos ir jos labiau nutolusios nuo šio etalono, tuo didesnis nepasitenkinimas. Kiti ekspertai įsitikinę, jog negalima dėti vieno atskaitos taško. Svarbu ne tai, kiek jūs uždirbote, o ką darote su pinigais. „Žmonės gali turėti lygiai tokią pačią sumą ir jaustis skirtingai. Tai priklauso nuo to, ar pinigų pakanka norimam daiktui įsigyti ar saugumui užtikrinti“, – atskleidžia sociologijos profesorė Rachel Sherman. Pinigai žmogui reiškia tai, ką jis juose mato arba tikisi už juos gauti. JAV Prinstono universiteto psichologų tyrimas atskleidė, jog daugelis žmonių mieliau sulauktų nemokamos paslaugos (sutvarkyti namus, suremontuoti automobilį), kuri sutaupytų jiems laiko, nei dar vieną dovanų kuponą apsipirkti parduotuvėje.
Tūkstantmečio vaikams (g. 1982–2004 m.) reikia mažiau, kad jie pasijustų turtingi, palyginti su X kartos atstovais (g. 1964–1983 m.). Tai gali būti susiję su didesniu žmonių sąmoningumu ir politiniu, ekonominiu, socialiniu saugumu. Psichologinę savijautą lemia žmogiška savybė lyginti save su kitais. Pasak vienos žydų patarlės, kuprius laimingas tik tada, kai šalia mato žmogų su dar didesne kupra. Suvokiant, jog niekada nepavyks uždirbti milijono, belieka lygintis į savo aplinkos ratą, o pinigų alkį kursto ne asmeniniai poreikiai, o noras turėti daugiau už kaimyną. Remiantis Abrahamo Maslowo piramidės teorija, svarbiausi žmogaus poreikiai yra maistas, saugumas, vėliau bendravimas ir savirealizacija. Kalbant apie pinigus, jie suteikia pasitenkinimą, kai nereikia galvoti, iš kur jų gauti, ir galima mėgautis pelnytais malonumais.
Norų žemėlapis
Remiantis Pasaulio banko sudarytu reitingu, turtingiausios šalys yra Kataras, Singapūras, Brunėjus, Kuveitas. Švedija ir Liuksemburgas – vienintelės Europos valstybės, patekusios į dešimtuką, ir užima atitinkamai aštuntą ir devintą vietas. Sąrašo narės išsiskiria ne tik stabilia ekonomika ir vidiniu kapitalu. Jų piliečių gyvenimo trukmės vidurkis yra didesnis už vidutinį pasaulio rodiklį (72,2 m.). Kompanija „Bloomberg“, įvertinusi vidutines pajamas skirtingose šalyse, išskyrė kiek papildomai turėtų uždirbti žmogus, norėdamas prisijungti prie 1 proc. gyventojų, laikomų turtingiausias planetoje. Milijardieriaus statusas realiausiai pasiekiamas Jungtinių Arabų Emyratų, Singapūro, JAV, Bahreino piliečiams, tuo tarpu, Centrinės Afrikos Respublikos, Burundžio, Nigerijos, Malavio žmonėms tai prilygsta rožinei svajonei. Anot vieno turtingiausių planetos žmonių Warreno Buffetto, žmogaus pajamos priklauso ne tik nuo jo išsilavinimo, asmeninių gebėjimų, bet ir nuo aplinkos.
JAV Stony Brooko universiteto komandos tyrimas rodo, jog JAV ir Europos gyventojai šiandien yra kur kas labiau turtingesni nei visos buvusios kartos, tačiau nesijaučia laimingesni. Depresija statistiškai dažnesnė išsivysčiusiose ir aukštą pragyvenimo lygį turinčiose šalyse, pavyzdžiui, per du paskutinius dešimtmečius Kinija patyrė milžinišką transformaciją ir aplenkė trečiojo pasaulio šalis, tačiau jos gyventojai nesijaučia laimingesni nei japonai, kurie šiurpina savižudybių statistika. Pasiekus tam tikrą pajamų lygį, pinigai nebesuteikia laimės, o lubos priklauso nuo šalies ekonominės situacijos, pavyzdžiui, Australijoje jos siekia 100 tūkst. per metus, Lotynų Amerikoje – 28 tūkst. per metus. Peržengus šią ribą, gerėja pasitenkinimas gyvenimu, bet ne emocinė savijauta. Norą uždirbti daugiau keičia baimė netekti pasiektų finansinių, socialinių aukštumų.
Lyčių skirtumai
JAV Mičigano universiteto studija atkleidė, jog apie 25 proc. žmonių yra išlaidautojai, kurie patiria euforiją leisdami pinigus, tiek pat yra taupuolių, kurie laimingesni gniauždami šlamančius saujoje. 50 proc. visuomenės nepuola į kraštutinumus ir laikosi sveiko viduriuko. „Po lygiai (20 proc.) dailiosios lyties atstovių galima vadinti išlaidžiomis ir taupiomis, tuo tarpu, vyrai net 2,5 karto dažniau būna šykštūs“, –teigia Scottas Rickas iš JAV Mičigano universiteto. Beje, priešingybės traukia ir taupūs ar išlaidūs dažniau tuokiasi tarpusavyje, nei su panašiais į save. Apklausos liudija, jog vyrų sąskaitose beveik visada yra daugiau pinigų, palyginti su to paties amžiaus ir išsilavinimo moterimis, kurios turi vaikų. Tačiau daugelyje pasaulio didmiesčių 22–30 m. amžiaus vienišų moterų vidutinės pajamos yra didesnės nei tos pačios amžiaus grupės viengungių.
Ilgą laiką vyravo dogma, esą moterys renkasi vyrą ilgalaikiams romantiškiems santykiams pagal jo piniginės storį, tačiau naujausi Vakarų Sidnėjaus universiteto (Australija) tyrimai rodo, kad dalioji lytis vertina partnerio pajamų šaltinį ir perspektyvas ateityje. Jei sąskaitoje sukaupta apvali suma, moteris pirmenybę teiks partneriui, kuris pinigus uždirbo pats, o ne paveldėjo. Vyrai taip pat nori, kad jų antroji pusė būtų finansiškai apsirūpinusi, tačiau ne taip stipriai. Londono universiteto (Jungtinė Karalystė) psichologai teigia, kad moterims pinigai asocijuojasi su saugumu ir geromis emocijomis, vyrams – su galia ir laisve.
Visi žinome stereotipą, jog moteriai nusivesti vyrą į parduotuvę yra tas pats, kas Sizifui užridenti ant kalno akmenį, tačiau šis vaizdas – jau pasenęs. 2019 m. kompanijos „SurveyMonkey“ apklausa rodo, jog šiuolaikiniai stipriosios lyties atstovai taip pat mėgsta leisti pinigus ir rečiau gailisi dėl impulsyvių pirkinių. Sritys, kurios vyrams atsieina brangiausiai, yra elektronikos prekės, alkoholis, automobiliai, azartiniai žaidimai ir sportas. Moterys, palyginti su jais, žymiai daugiau išleidžia rūbams, namų apyvokos reikmėms, kūno priežiūros ir kosmetikos produktams. Nors didžiausios gyvenimo išlaidos abejoms lytims susijusios su mokamomis studijomis, nuosavo būsto ir automobilio įsigijimu.
Aukso gysla
Nors dažnai manoma, kad daugiausiai uždirba profesionalūs sportininkai, pramogų pasaulio atstovai ir stambių įmonių vadovai, pasaulio statistika rodo, kad tarp pelningiausių profesijų pirmauja chirurgai ir kitų specializacijų gydytojai. „Turtingas yra tas, kuris gyvena iš savo investicijų, o ne iš mėnesinės algos“, – sako sociologas prof. Dennisas Gilbertas iš Hamiltono koledžo Niujorke (JAV). Pagal šį standartą, medikas, per metus uždirbantis milijoną dolerių, nėra toks turtingas, kaip tas, kuris tą pačią sumą gauna iš akcijų, nekilnojamo turto obligacijų, autorinių teisių ir kitų pasyvių pajamų šaltinių.
Karjeros konsultacijų įmonė „Zippia“ skelbia, jog statistinis amerikietis per gyvenimą uždirba apie 2,7 mln. JAV dolerių, o kai kurių darbuotojų atlyginimai kopiant karjeros laiptais padidėja 50 proc. Šis šuolis realiausias dirbant teisės, verslo, finansų, informacinių technologijų srityje, tuo tarpu, profesijos, susijusios su žemės ūkiu, miškininkyste, aptarnavimo sektoriumi, nesiūlo labai didelių algos augimo galimybių.
Paskolas teikianti kompanija „Earnest“ išanalizavo amerikiečių finansų tvarkymo tendencijas ir paskelbė, jog grynųjų pinigų kiekis, santaupos, investicijos didėja kartu su pajamoms ir žmonių amžiui, nors atitinkamai auga ir įsiskolinimai bankams. Specialistai išskiria 35 m. amžiaus lūžį, kuomet ima žymiai mažėti dirbančiųjų galimybės sutaupyti. Manoma, kad tai lemia investicijos į pensijų fondus ir su vaikų auginimu susijusios išlaidos.
Ne piniguose laimė
JAV Harvardo universiteto psichologai, tyrę santykį tarp gyventojų gerovės ir pajamų, priėjo išvadą, kad pinigai suteikia laimės tik tada, kai jie uždirbami siekiant pagerinti savo finansinę padėtį. „Jei turėčiau kur kas mažiau pinigų, vis tiek būčiau patenkintas, – prisipažįsta JAV verslininkas, filantropas Warrenas Buffettas. – Galėčiau įsigyti būstą už 100 mln., bet man pats mieliausias dabartinis namas, kurį nusipirkau 1958 m.“ Pinigai negali būti gyvenimo prasmė, o tik pasitarnauja siekiant savo tikslų. Tai paaiškina, kodėl tarp laimingiausių šalių sąrašo viršuje rikiuojasi Skandinavijos šalys.
Psichologai perspėja, kad vakarietiška visuomenė per daug susitelkusi į tai, iš kur gauti pinigų, tuo tarpu, laimę suteikia galimybė dalintis. JAV Stony Brooko universiteto mokslininkai atliko eksperimentą ir davė dalyviams smulkių banknotų, kuriuos jie galėjo leisti savo nuožiūra. Tie, kurie paaukojo pinigus labdarai, jautėsi labiau patenkinti savimi, nei tie, kurie paskyrė juos savo reikmėms. „Faktą, jog pasiekus tam tikrą pajamų lygį, pinigai nebesuteikia laimės, gali paaiškinti sąžinė. Ateina momentas, kada žmogus suvokia savo materialių norų dydį bei atotrūkį nuo visuomenės ar net savo artimų žmonių. Šiuos vidinius priekaištus sumažina filantropinė veikla“, – sako JAV Purdue universiteto ekspertas dr. Andrew‘as Tebbas. Pastebėta, jog aukojimo virusas yra užkrečiamas: jei tokia praktika populiari šeimoje ar draugų rate, asmuo skiria pinigų labdarai 2,5 karto dažniau. Žmonės lengviau atiduoda dalį savo pajamų, jei įvardinamas vienas konkretus paramos gavėjas, o ne abstraktus tikslas ar organizacija. Pasak dvasinio mokytojo Sri Sri Ravi Shankar iš Indijos, pinigai gali nupirkti laimę, jei juos skirsime kitiems žmonėms.
J. Ramanauskienės tekstas
