Dumbliai – vieni seniausių ir maistingiausių augalų. Kai kurie mokslininkai netgi mano, kad ši vandenynų augalų rūšis ateityje gali išgelbėti žmoniją nuo bado. 

Dumblių pasaulis labai margas ir gausus. Yra keliasdešimt tūkstančių įvairiausių jūrų dumblių atmainų. Nors jie neišvaizdūs ir ne itin įspūdingo skonio, mokslininkai šiuos augalus seniai liaupsina tvirtindami, kad maistinių savybių gausa apdovanoti dumbliai gali išgelbėti augančią žmonijos populiaciją nuo bado. Juolab kad šie augalai sparčiai veši ir jiems auginti nereikia naudoti nei dirbamos žemės, nei gėlo vandens išteklių. Ar dumbliai taps vienu pagrindiniu ateities maistu, sunku pasakyti. Tačiau jau šiandien jie gali papildyti mūsų valgiaraštį ir pagerinti sveikatą. Jūsų dėmesiui – kelios ypač populiarios ir maistingos dumblių rūšys. 

Populiariausieji

Be jokios abejonės, tai – noriai, kurie suslėgti į plonus lakštus naudojami sušiams vynioti. Beje, įdomus dalykas: šie dumbliai švieži būna rusvai raudonos spalvos, o džiūdami įgauna tamsiai žalią atspalvį. Džiovinti taip pat išlaiko maistinę vertę. Tik dairykitės džiovintų neskrudintų. 

Džiovintuose noriuose, kaip ir kituose valgomuosiuose dumbliuose, daug naudingųjų medžiagų: mikroelementų geležies, kalcio, magnio, cinko, vitaminų A, C, D, E, K, B grupės, tarp jų ir B12, kurio trūkumą, kaip teigia mitybos specialistai, ypač jaučia vegetarai ir veganai. 

Įdomu žinoti. Klasikinio sušiams vynioti skirto dumblių lakšto matmenys yra 18 cm ir 20 cm, svoris – apie 3 gramus. Jei atidžiau pažiūrėsite, pamatysite, kad norių lakšto pusės šiek tiek skiriasi. Viena yra blizgesnė ir švelnesnė, kita tamsesnė ir šiurkštesnė. Dumblių lakštas ant kilimėlio turi būti klojamas blizgiąja puse. Ši pusė yra slidesnė, lygesnė, tad prie jos prasčiau limpa ryžiai. Taigi juos klokite ant šiurkštesnės, matinės pusės ir tada vyniokite į ritinėlį. 

Vertingieji mikrodumbliai

Plačiausiai pasaulyje žinomos ir vertinamos dvi mikrodumblių rūšys – vingrūnės (lot. Spirulina) ir chlorelės (lot. Chlorella). Ne veltui šie mikrodumbliai vadinami supermaistu. Mikroelementų gausa jie nukonkuruoja bet kokius sintetinius maisto papildus. Šiuose dumbliuose yra daugelis pagrindinių vitaminų, mineralų, aminorūgščių, baltymų, antioksidantų, reikalingų gerai sveikatai palaikyti. Maža to, vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad minėtieji mikrodumbliai gali veiksmingai pagelbėti ir sergant įvairiausiomis ligomis: diabetu, mažakraujyste, virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių ligomis. 

Chlorelės. Kaip teigia tyrinėtojai, šiuose jūrų dumbliuose yra daugiausiai chlorofilo iš visų augalų. Neatsitiktinai jie ir pavadinti chlorelėmis. Chlorofilas stimuliuoja kraujo kūnelių gamybą, valo organizmą, mažina žalą, kurią mūsų organizmui daro sunkiųjų metalų, įvairių vaistų ir netinkamo maisto teršalai. Chlorelėse yra daugiau nei 20 įvairių vitaminų ir mineralų. 

Vingrūnės. Pasak kai kurių mokslininkų, 1 g vingrūnių maistine verte prilygsta 1 kg daržovių. Svarbiausia, kad visi šiuose dumbliuose esantys elementai lengvai pasisavinami organizmo. Vingrūnėse gausu baltymų ir visų reikalingų aminorūgščių, daug geležies ir magnio. Kaip rodo ilgamečiai tyrimai, žmonės, reguliariai vartojantys vingrūnes, kur kas rečiau serga peršalimo ligomis. Šie mikrodumbliai slopina blogąsias bakterijas, neleidžia įsivešėti mieliagrybiui Candida, taip pat skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir atkuria natūralią žarnyno mikroflorą.

Įdomu žinoti. Pasak žinovų, pačios vertingiausios yra havajietiškos vingrūnės, nes jos šiame regione auga idealiomis sąlygomis: visus metus šilta ir saulėta, o gilieji Ramiojo vandenyno vandenys švarūs. 

Rudadumbliai – jodo šaltinis

Jų yra ne viena rūšis. Tačiau iš valgomųjų bene geriausiai žinomi vadinamieji jūros kopūstai. Šie dumbliai ypač vertingi tuo, kad suteikia organizmui jodo, kurio trūkumą, kaip rodo tyrimai, jaučia daugybė mūsų krašto žmonių. Pasak sveikos mitybos specialistų, pakanka maždaug 30 g rudadumblių per dieną, kad išvengtume su skydliauke susijusių sutrikimų. Juose gausu ne tik jodo, bet ir kitų mineralų (kalcio, kalio, cinko, fluoro, chromo, geležies, natrio, magnio), taip pat A, E, C, B grupės vitaminų, naudingųjų polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3. 

Šie jūrų augalai gerina žarnyno peristaltiką, atkuria natūralią žarnyno mikroflorą, šalina iš organizmo sunkiuosius metalus ir kitus teršalus, padeda įveikti alergijas, įvairias infekcijas, uždegimus, mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

Šios rūšies dumbliai paprastai parduodami džiovinti. Sveikiausia juos valgyti tik mirkytus. Jei nepatinka specifinis dumblių skonis, pabandykite pamarinuoti su citrinų ar imbierų sultimis ir įvairiais prieskoniais. Rudadumblius galima virti, kepti, troškinti, naudoti kaip bandelių įdarą ar salotų pagardą ir pan. 

Įdomu žinoti. Kadangi šie dumbliai turi labai daug jodo, jų dedama į jūros druską. Panašios druskos galite pasiruošti ir pati. Sumalkite kavamale rudadumblius ir sumaišykite su druska. 

Wakame – sveikoms salotoms

Nors wakame dumbliai dar yra vadinami jūros garstyčiomis, iš tiesų tai švelnaus skonio jūros daržovės, jau daugelį amžių Japonijoje naudojamos salotoms bei sriuboms ruošti. Vakarų pasaulis šiuos dumblius atrado tik XIX a. pabaigoje. 

Natūralios laukinių wakame dumblių plantacijos veša prie Australijos ir Naujosios Zelandijos. Japonijoje, Korėjoje, taip pat Prancūzijoje juos augina ūkininkai.

Šie dumbliai – vertingas lengvai pasisavinamų riebalų rūgščių omega-3 šaltinis. Juose gausu magnio, jodo, geležies, kalcio, A. C, E, D, K, B grupės vitaminų. Jie puikiai valo organizmą, normalizuoja kraujospūdį, stiprina plaukus ir nagus, skaistina, lygina odą, padeda atsikratyti celiulito. Ypač tinka moterims, kurios kenčia nuo PMS ar skausmingų ir nereguliarių menstruacijų. Wakame salotos yra plačiai pripažintas dietinis maistas. Kaip atskleidė ilgalaikės Japonijoje esančio Hokaido universiteto mokslinės studijos, šiuose dumbliuose esantis rudos spalvos pigmentas fukoksantinas greitina medžiagų apykaitą ir padeda sparčiau deginti kalorijas. 

Įdomu žinoti. Kai kuriose Korėjos vietovėse nuo seno egzistuoja paprotys wakame dumblių sriubos duoti ką tik pagimdžiusioms moterims. Manoma, kad jie skatina pieno gamybą. 

Dar šis tas 

• Pirkdama dumblius, atkreipkite dėmesį į jų kokybę. Prastos kokybės dumbliai, augę nešvariuose vandenyse, gali būti užteršti sunkiaisiais metalais ir kitomis nuodingomis medžiagomis, todėl pasidomėkite, iš kur jie atkeliavo. Visada geriau ir saugiau rinktis ekologiškus, sertifikuotus. 
• Dumbliai tinka ne tik valgiaraščiui papildyti. Tai vertinga grožio priemonių sudedamoji dalis. Daug mineralų ir mikroelementų turintys dumbliai padeda išsaugoti sveikus ir gražius plaukus, nagus, maitina, drėkina, skaistina, stangrina odą. Jūrų dumbliai puikiai detoksikuoja organizmą, padeda įveikti celiulitą. Na, o Stirlingo universiteto Vandens kultūrų instituto tyrėjai atrado, kad juose esančios riebiosios rūgštys neleidžia daugintis aknės bakterijoms, tad gali padėti įveikti šią nemalonią odos problemą.

Skaitykite leidinyje: "Joga ir ajurveda"