Domimės

Visa tiesa apie ekadašį

© Joga ir ajurveda.  Nuotrauka: © Joga ir ajurveda

Indai tiki, kad laikydamiesi pasninko tam tikromis dienomis galime sumažinti blogąją karmą tiek sau, tiek ir visai šeimai. Ir ne tik indai. Nuo žmonijos istorijos atsiradimo pradžios įvairūs pasninkai – daugelio religijų ir filosofijos krypčių dalis. Ši praktika artima išpažįstantiems budizmą, krikščionybę, islamą, judaizmą, daoizmą, džainizmą, hinduizmą. Vienintelė religija, kuri draudžia pasninką, yra zoroastrizmas, susiformavęs VI a. pr. Kr. Persijoje ir iki šiol paplitęs dabartinio Irano teritorijoje. Tai antra seniausia monoteistinė religija po judaizmo. Ji akcentuoja teisingumą, tačiau atmeta asketišką gyvenseną. Teigiama, kad susilaikymas nuo maisto nepadeda tikintiesiems kovoti su blogio jėgomis.

Pasninkas įvairiose jį toleruojančiose religijose gali trukti vos kelias valandas arba tęstis savaitėmis – skirtingų tikėjimų atstovai pasninkauja nevienodai, o kai kuriose kultūrose žmonės laikosi šios praktikos ne dėl religinių priežasčių. Pavyzdžiui, Šveicarijoje rugsėjo mėnesį oficialiai minima šventė Jeune genevois („Ženevos pasninkas“), kuri nuo viduramžių simbolizuoja atgailą norint apsisaugoti nuo nelaimių, tokių kaip karas ar epidemija. 

 

Truputis istorijos

Kai maistas tapo žmonėms prieinamas ir jie galėjo valgyti iki soties, buvo suvokta, jog tai, kas mus maitina, taip pat ir sargdina. Tada ir susiformavo praktika sąmoningai susilaikyti nuo valgymo dėl medicininės ir dvasinės naudos. Ačiū už šią žinią šiuolaikinės medicinos tėvui Hipokratui, kuris pirmasis užsiminė, kad maistas slopina sveikimo procesą ir nevalia maitinti savo ligos. Rašytojas ir filosofas Plutarchas mokė, kad geriau pasninkauti, nei gerti vaistus. Graikijoje buvo plačiai paplitęs įsitikinimas, jog gausus maisto vartojimas padidina galimybę į kūną patekti demoniškoms jėgoms – neva priklausomybę maistui turintis žmogus praranda savikontrolę, o periodinis badavimas yra tai, kas padeda susigrąžinti sąmoningumą. Graikai buvo pažengę dar toliau. Jie tikėjo, kad pasninkavimas pagerina pažintinius gebėjimus, todėl tokia praktika užsiimdavo iškiliausi filosofai – Platonas, Sokratas, Pitagoras, Aristotelis.

 

Kaip gydymo būdas

Sveikatos sumetimais pasninką pasitelkdavo ir viduramžiais, nors žmonės atsisakydavo maisto, kuris tuomet buvo tapatinamas su gerove, ne taip noriai. Aristokratų ligos tada klestėjo dėl persivalgymo ir alkoholizmo. Laikui bėgant vis daugiau medikų bendruomenės narių ėmė pritarti susilaikymo nuo maisto naudai. Šveicarų kilmės vokiečių gydytojas Paracelsas savo pacientams visada siūlydavo protarpinį badavimą, nes buvo įsitikinęs, jog „pasninkas yra didžiausias vaistas, vidinis gydytojas“. XIX amžiaus viduryje gydytojas E. H. Dewey’us išleido knygą The True Science of Living („Tikrasis gyvenimo mokslas“), kurioje rašė: „Kiekviena žmoniją kamuojanti liga išsivysto dėl daugiau ar mažiau įprasto valgymo, viršijančio skrandžio sulčių gamybą.“ Ilgą laiką pasninkas buvo pagrindinis įvairių ligų, taip pat ir nutukimo gydymo metodas.

 

Budizmo praktikos

Budizme yra daug skirtingų pasninko tipų. Šios religijos ir filosofijos tikslas yra padėti praktikams gyventi moraliai, įgyti išminties ir supratimo. Dažniausiai pasninkaujama Mėnulio pilnaties dienomis ir kitomis šventėmis. Šiuo laikotarpiu budistai nevalgo ir negeria, o badavimą laiko būtina priemone kūnui apvalyti ir protui išlaisvinti. Pavyzdžiui, budistų vienuoliams neleidžiama valgyti po pietų. Pats Buda 49 dienas laikėsi ekstremalaus pasninko ir valgė tik vieną ryžio grūdą per dieną, kol suprato, jog svarbiausia – saikas. Nors sunku tiksliai nustatyti konkrečius ir pagrindinius hinduizmo įsitikinimus dėl pasninko, šios religijos atstovai tiki, kad kiekvienas žmogus ir gyvūnas turi sielą, todėl jų tikslas kitame gyvenime atgimti aukštesniu dvasiniu lygmeniu. Pasninkas praktikuojamas Mėnulio jaunaties dienomis ir per šventes, tokias kaip Maha Šivaratri, Sarasvati, Pūdža. Mityba apribojama 24 valandas. Kai kurie pasninkauja be maisto ir gėrimo, kiti nevalgo, tačiau retkarčiais išgeria pieno ar vandens. Pasninku siekiama sustiprinti susikaupimą, apsivalyti, kartais tai pateikiama kaip aukos forma. 

 

Jokios prievartos

Klasikiniuose ajurvedos tekstuose neverčiama laikytis pasninko – tai labiau rekomendacija. Žinoma, susilaikydami nuo maisto tinkamomis dienomis, gausite daugiau naudos, tačiau tą galite daryti bet kada, kai jaučiatės iš vakaro persivalgę, negaluojate ar tiesiog norite, kad mintys būtų švaresnės. Nebūtina visą dieną nieko nevalgyti, naudingos vieno produkto dietos, galima valgyti tik vaisius, daržoves ar sriubą. 

·      Jei nutarsite laikytis ekadašio, pirmiausia tam sąmoningai nusiteikite – labai svarbu nedaryti to nei dėl mados, nei per prieavrtą.

·      Stenkitės tą dieną gyventi švariai. Ne tik fiziškai, bet ir emociškai, puoselėjant ramybę, meilę ir kitokius gražius jausmus bei mintis. Ekadašio dieną vertėtų daugiau laiko skirti meditacijai, maldai, saviugdai ir sąmoningumo ugdymui.

·      Badaujant nederėtų vandens gerti daugiau, negu reikia troškuliui numalšinti. Kai virškinimo ugnis nebeturi ką virškinti, ji ima deginti kūne susikaupusius teršalus, o pernelyg didelis vandens kiekis trukdo šiam procesui. 

 

Ekadašis niekaip nesusijęs su ajurveda, kaip kad daugelis mano. Tradiciškai Indijoje tiek kasdieniame gyvenime, tiek ir įvairioms datoms, šventėms, minėtiniems įvykiams paminėti diena pasirenkama pirmenybę teikiant Mėnulio, o ne Saulės kalendoriui. Mėnulio mėnuo sudarytas iš 30 mėnulio parų (tithi) ir padalytas į dvi dalis (pakṣa): šviesiąją (śukla) ir tamsiąją (kṛṣṇa). Šviesioji pusė – tai laikas, kai nuo jaunaties iki pilnaties Mėnulis auga arba pilnėja, o tamsioji pusė – atitinkamai nuo pilnaties iki jaunaties. Kiekvieną dalį sudaro 15 Mėnulio parų. Pilnatis ir jaunatis yra šviesiosios ir tamsiosios mėnesio pusės kulminacija, o mėnulio paros, išskyrus pilnatį ir jaunatį, žymimos atitinkamais iš eilės einančiais skaičiais sanskrito kalba. Jos skamba mums suprantamai, tai rodo mūsų ir sanskrito kalbų panašumus. 

 

Prathamā – pirmoji. 

Dvitīyā – antroji.
Tṛtīyā – trečioji.
Caturthī – ketvirtoji.
Pañcamī – penktoji.
Saṣṭhī – šeštoji.
Saptamī – septintoji.
Aṣṭamī – aštunoji.
Navamī – devintoji.
Daśamī – dešimtoji.
Ekādaśī – vienuoliktoji.
Dvādaśī – dvyliktoji.
Trayodaśī – tryliktoji.
Caturdaśī – keturioliktoji.

 

Pasninkas kaip dievybių garbinimas 

Hinduizme kiekviena Mėnulio para susijusi su vienomis ar kitomis dievybėmis. Pavyzdžiui, jaunatis su Pitrais, protėvių dvasiomis, ketvirtoji para su Ganeša, aštuntoji su Durga ir Bhairava (grėsminga Šivos forma), taip pat kartais su Krišna ir Radha, devintoji su Durga ir Rama, vienuoliktoji (ekadašis) ir dvyliktoji su Višnu (Krišna) ir pan. Tai reiškia, kad kasdien galima pagerbti vis kitą dievybę – tiek jų daug. Manoma, kad pasninkavimas išvakarėse suteikia konkrečios kitos dienos Dievo formos malonę.

Pasninkavimas per ekadašį, vienuoliktąją mėnulio dieną, susijęs išskirtinai su Višnu (Krišnos) formos pagerbimu šią ir kitą dieną. Taigi, jeigu Višnu, arba Krišna, yra jūsų išrinktoji Dievo forma, pasninko laikytis šią dieną jums labai tinka. Jei jūsų įkvėpėjas yra Šiva, jį pasninku galite pagarbinti tryliktąją keturioliktąją Mėnulio parą.

Žinoma, radikaliai nusiteikę šivaitai, vaišnavai, šaktai gali pareikšti, kad jų pasninkai ir šventės vos vos svarbesnės už visų kitų, bet tai prieštarauja tikrajai hinduizmo dvasiai.

Puranose sakoma, kad nuoširdus pagerbimas bet kokios Dievo formos, kuri labiausiai artima ir tinkama žmogui, suteikia Dievo malonę, o kartu ir visas jos gėrybių bei išsilaisvinimą.

 

Koks gali būti ekadašis

Jei laikysitės ekadašio, žinokite, kad jis gali būti visiškas arba dalinis. Jei dalinis, svarbu žinoti, kad tą dieną nevartojami ankštiniai ir grūdiniai produktai bei patiekalai iš jų, nes manoma, jog būtent grūduose ir slepiasi visa negatyvi energija.

 

Kokie produktai leidžiami (kurie nesugadina ir nenutraukia pasninko):
• Daržovės.
• Vaisiai.
• Sezamai.
• Pienas ir pieno produktai.
• Lydytas ghi sviestas.
• Grikiai.
• Šakninės daržovės (taip pat ir bulvės)
• Vaistai

Produktai, kurių negalima vartoti per ekadašį:

• Ankštinių: žirnių, avinžirnių, pupelių, pupų ir bet kokių produktų, pagamintų iš ankštinių (tofu, kakava).
• Grūdų ir produktų iš jų: avižų, makaronų, manų, ryžių, kukurūzų, taip pat miltų iš ankštinių ar grūdų (ryžių, avinžirnių, lešių).
• Asafetidos prieskonių (jei ji sumaišyta su miltais, o ne, pavyzdžiui, su ožrage).
• Aliejų: kukurūzų, sojos.
• Medaus (jei laikotės griežto pasninko, nes bitės galėjo medų nešti ir iš grūdinių ar ankštinių augalų).

 

Ekadašis ir došos
Sausas pasninkas. Atsisakyti tiek maisto, tiek vandens per ekadašį galima tik visiškai  sveikiems ir dar su patyrusio ajurvedos specialisto, jogos meistro ar bent žmogaus, ilgą laiką praktikuojančio tokio pobūdžio pasninką priežiūra. Ajurveda tokį pasninką rekomenduoja sveikiems kapha konstitucijos tipo žmonėms. Pita tipo konstitucijai toks pasninkas jau nelabai tinka, o vatą konstitucijos žmogui apskritai sukels sveikatos problemų.

Pasninkas geriant vandenį. Taip badaujant leidžiama gerti vandenį. Rekomendacijos tos pačios kaip ir laikantis sauso pasninko.

Pasninkas valgant vaisius. Pasninko dieną galima valgyti vaisius. Toks tiks kapha ir pita žmonėms, bet tik per vasaros karščius. Vata tipui jis taip pat nerekomenduojamas.

Pasninkas atsisakant grūdinių ir ankštinių produktų. Tinka visoms došoms. Jei valgote, tai daryti geriau antroje dienos pusėje ir labai saikingai.


Skaitytojų pageidavimu – 10 EKADAŠIO MITŲ

1. Pasninkas būtinai turi būti griežtas: tik geriant vandenį arba, dar geriau, sausas

Per ekadašį pasninkauti galima kaip tik norite, svarbiausia – vengti grūdinių ir ankštinių produktų ir žinoti savo galimybes. Kai kuriems tinka pasninkauti tik geriant vandenį, kitiems – valgant vaisius, o tretiems sunku pragyventi bent dieną be duonos ar net ir mėsos. Pasninkas turi būti išbandymas (kitaip tai visai ne pasninkas), bet ahimsos principo – smurto prieš savo kūną ir protą.

2. Jeigu praleidai ekadašį, viskas, keliausi į pragarą

Leidžiama pasninkauti ir kitą dieną, jeigu pamiršote, kad tądien ekadašis. Taisyklės tos pačios. Nepamirškite, kad svarbiausia – tikslų švarumas ir aktyvi dvasinė praktika pasninko dieną.

3. Negalima valgyti grikių

Pirma, visais vaišnavų laikais (nuo kurių ir prasidėjo ekadašio pasninko laikymosi tradicija) grikiai pasninko dienomis valgyti. Antra, grikiai yra rūgtinių šeimos bei grikių genties, o ne grūdinių ar ankštinių šeimos ir priklauso pseudogrūdų grupei. Tai reiškia, kad grikis – ne grūdas

4. Negalima valgyti burnočių, ispaninių šalavijų, bolivinių balandų

Vėl gi šios sėklos irgi yra pseudogrūdai. Vadinasi, galima.

5. Negalima valgyti sezamų

Dėl įvairovės paimkime ne mokslinį, o religinį argumentą. Senoviniame vaišnavų traktate Hari-bhakti–vilasa, kuriame reglamentuojamos visos ekadašio laikymosi taisyklės, sakoma: yra septynios maisto rūšys, kurios nepažeidžia ekadašio: vaisiai ir daržovės, sezamai, pienas, vanduo, ghi sviestas, pančagavja (5 iš karvės gaunami produktai) ir oras. 

6. Negalima valgyti daržovių

Egzistuoja du ekadašio laikymosi standartai: paprastas ir griežtas. Pirmuoju atveju atsisakote tik grūdinių ir ankštinių. Ir viskas! Daržoves valgyti galima. Griežtą standartą badaudami taiko tie, kas gyvena vienuolio gyvenimą ir / arba tarnauja šventykloje. Paprastiems žmonėms būtinybės laikytis šio standarto tikrai nėra. 

7. Negalima valgyti medaus

Laikantis griežtų standartų, išties negalima, o paprastu atveju galima. Jūs esate prieš medų per ekadašį? Gerai, tada atsisakykite, kaip jau minėjome, pomidorų, morkų, burokėlių, žalumynų, druskos ir t. t. Beje, patarimas tiems, kas pasninko metu kenčia nuo galvos skausmų – išgerkite šilto vandens su medumi: pasidarys geriau. Galvos skausmai pasninko metu atsiranda dėl organizmo intoksikacijos. Pagrindinė rekomendacija tokiems žmonėms – gerkite daugiau vandens ir valgykite daugiau skaidulų turinčio maisto.

8. Per ekadašį reikia nemiegoti visą naktį

Pagal griežtą standartą išties rekomenduojama būdrauti iki kitos dienos ryto. Ir ne šiaip nemiegoti, naršant feisbuke ar instagrame gulint šiltoje lovoje, o visą naktį skaityti šventraščius, melstis ir kartoti šventus Dievo vardus. Vėlgi, tai griežtas šventyklų standartas, kurio laikytis jums nėra būtinybės – tik jei norite. Paprastiems žmonėms yra tik vienas ekadašis, kai išties svarbu visą naktį nemiegoti, taip pat net ir pasninkauti net negeriant vandens – tai Pandava Nirdžala Ekadaši.

9. Ekadašis – dieviška diena. Jei sugalvoji norą ir laikaisi pasninko, jis būtinai išsipildys

Na, nereiktų pasninkauti ekadašio dieną turint tikslą, kad jums padidintų atlyginimą ar atjotų princas ant balto žirgo – tai šios šventos ir švarios dienos įžeidimas. Ekadašis – Dievo ir žemiškų norų bei malonumų atsisakymo diena. Bet jūs galite drąsiai pasninkauti dėl kieno nors gerovės: pavyzdžiui, laikytis pasninko dėl savo vaiko apsaugos, dėl artimo giminaičio sveikatos ar bendros savo šeimos gerovės.

10. Ekadašis – labai bloga diena bet kokiems žemiškiems reikalams, jie pasmerkti nesėkmei.

Žvelgiant iš vedinės astrologijos pozicijų, ekadaši–tithi yra viena geriausių Mėnulio dienų. Ji priklauso „nanda kategorijai, o tai reiškia džiaugsmą ir klestėjimą. Tai palanki diena kirptis ar pasidaryti manikiūrą, bet tik tiems, kurie šią dieną nesilaiko pasninko.

Todėl nenustebkite, kad kokia programėlė gali rodyti kai kurias ekadašio dienas kaip palankias kirptis ar darytis manikiūrą, mat, be Mėnulio dienų, programėlės skaičiuoja dar 11 astrologinių faktorių.

Sėkmingų jums visiems ekadašių!


Ekadašio dienos:

https://www.jogairajurveda.lt/naujiena/ekadasis-ekadasio-dienos

El. parduotuvė:

https://ajurveda24.lt

 


Patiko straipsnis? Pasidalinkite: