„Atraskime savyje išminties netrukdyti vaikams“

„Mes ruošiame vaikus gyvenimui, bet pamirštame, kad vaikai patys susikurs sau gyvenimą. Mes galime tik suformuoti bendrąsias vertybes, galime perduoti tam tikras patirtis, žinias ar tradicijas, bet vaikai kiekvieną akimirką turės patys kurti savo gyvenimą ir kartu jį gyventi. Atraskime savyje išminties ir kantrybės jiems netrukdyti, -  teigia vedų išmintį savo praktikoje taikantis psichologas ir lektorius Vaidas Arvasevičius.  Jūsų dėmesiui – kelios be galo taiklios ir gilios jo citatos apie santykius su vaikais iš interviu, kurį galėsite perskaityti jau visai netrukus, šiuo metu ruošiamame antrajame žurnalo „Joga ir ajurveda“ numeryje.

•  „Vaikai nėra nei mūsų laimės garantas, nei mūsų gyvenimo prasmė. Jie nėra mūsų nuosavybė ar mums skirti. Jie yra patys sau – sielos, per mus ir mūsų šeimą ateinančios į šį pasaulį, kad galėtų realizuoti savus tikslus. Mūsų užduotis – padėti jiems suprasti, kaip veikia šis materialus pasaulis, ir perduoti svarbiausią žinutę, kodėl jame gimstame, kokius dėsnius turime studijuoti. Taip pat turime pranešti, kad ne mes kuriame šiuos dėsnius, o aukštesnė jėga. Ir nesvarbu, kokių ambicijų turėsime, šių dėsnių nepakeisime. Šitaip mes ne diegiame bejėgiškumą, o mokome tam tikro nuolankumo ir supratimo, kad nesame šio pasaulio šeimininkai ir dėl to turime saugoti viską, ką čia randame, dėkoti už viską, ką gauname, gerbti bei priimti tiek gerą, tiek nemalonią patirtį ir mokytis, kad ta patirtis daugiau nesikartotų.“
  
•         „Auklėdami vaikus galvojame, kad turime teisę priversti juos tapti tokius, kokius norime juos matyti. Deja, pamirštame atsižvelgti į tai, jog vaikai patys irgi auklėjasi ir labai daug mokosi iš aplinkos. Labai dažnai mes nesuderiname tikslų. Savų, auklėjamųjų, ir tų, kokius gimdamas atsineša pats vaikas. Šie tikslai gali labai smarkiai skirtis. Taigi daugiausia auklėjimo sunkumų ir kyla iš to, kad pasaulį matome skirtingai, kad ignoruojame vaiko matymą, mažai jį stebime ir stengiamės suprasti, kaip jis reaguoja į vienus ar kitus dalykus, kaip mato pasaulį, mažai su juo kalbamės. Iš tiesų visa ši informacija labai svarbi. Ji gali padėti atrasti konkrečiam vaikui tinkamą auklėjimo būdą. Tada pats auklėjimo procesas būtų daug harmoningesnis ir sklandesnis.“
•          „Auklėjimo technikų yra daug, bet jų – net pačių veiksmingiausių – pritaikyti nepavyks, jei tai padaryti neleis asmeninės mūsų savybės. Iš esmės viena kertinių sėkmingos tėvystės sąlygų – kantrybė. Daugybės auklėjimo metodų negalėsime pritaikyti, jei neturėsime drąsos patylėti, išlaukti, išjausti, nugalėti savo impulsyvumą. Galime nuolat vaikščioti į seminarus, skaityti daugybę knygų apie auklėjimą, bet visa tai neduos jokios naudos, jei neturėsime kantrybės.“
•         „Vaikams mėgstame sakyti: „Gerai mokykis ir turėsi puikią ateitį.“ Bet tai netiesa. Vien gerai mokytis nepakanka. Vadovėlinės žinios dabar yra akimirksniu pasiekiamos ir tai jau nebėra išskirtinė vertybė. Kur kas svarbiau yra ugdyti bendražmogiškąsias vaiko savybes: drąsą, iniciatyvą, valią, empatiją, pozityvaus bendravimo įgūdžius, gebėjimą mąstyti laisvai ir kūrybingai. Visais laikais gerą gyvenimą susikurti žmonėms padėjo ne kokie nors subjektyvūs akademiniai įvertinimai, o būtent stiprus charakteris."