Regis, kultūrų katilu vadinamoje Anglijos sostinėje sunku nustebti. Tačiau keletas vietų net visko mačiusiems turistams atima žadą. Viena tokių - Neasdeno rajone šiaurės vakarų Londone esantis Shri Swaminarayan Mandir švenykla - viena didžiausių indų šventyklų už Indijos ribų.
Neišvaizdžiais kukliais nameliais apstatytuose Londono vakaruose, kur ir gyvena bene didžiausia indų bendruomenė visame mieste esanti šventykla pavergia ramybe ir bendravimo tikrumu. Ten papuoli tik praėjęs griežtą patikrą ir palikęs daiktus saugoti atskirame pastate. Tada žengi į rojų. Viskas kvepia, blizga, sutiktieji šypsosi, kukliai nulenkia galvas sveikindamiesi, maloniai paaiškina kada prasidės ritualai ir palydi į vietą, iš kur geriausiai matysite apeigas, kurios pribloškia ne ką mažiau. Jaukią erdvę virpina indiškos mantros, deivių ir šventųjų aukso blizesys bei spalvingi drabužiai pakylėja virš kasdienybės, nutildo milijoninio miesto šurmulį, verdantį čia pat, už marmuro sienų. Už jų palieka ir skubą, kviesdami pabūti kitose, ažūrais išraižytose ir gėlėmis nukabinėtose erdvėse. Ramybė čia jokia siekiamybė – ji tiesiog yra. Ir nejučiomis pas tampi ramybe – planavęs pabūti valandėlę kitą, žiūrėk, jau įstrigai tinkluose visai dienai, žiūri kaip dievybės maitinamos, joms lenkiamasi, aukojama, giedama. Liko planuotos aplankyti galerijos, neapeiti parkai. Ir tegul! Pabūti čia verta. Prie masyvių pagrindinių durų nusispyrus batus ir praėjus dailias pieveles ir kitaip nei daugelis, dėmesio tikrai vertą induizmo muziejų, praveriantį indų kultūros paslaptis, laiptais pakyli į įspūdingą pagrindinę erdvę, tarsi į kitokio gyvenimo kokybę. Jausmas tarsi būtum Indijoje. Matyt ne veltui ši šventykla prilyginama garsiajam Tadž Mahalui, kasmet pritraukiančiam milijonus lankytojų iš viso pasaulio. Nemažai jų būna ir čia. Tik visi skuba, o neverta. Jei jau atvykote, neskubėkite bėgti, pabūkite, pajuskite ypatingą šventyklos dvasią. Ji čia yra. Primelsta daugybės iškilių asmenybių, reguliariai atvykstančių skleisti gerą žinią ir bendruomenės narių, kurių čia tiek daug. Faktas – indų bendruomenė, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, vaidina tikrai ypatingą vaidmenį šios šalies kultūroje ir istorijoje. Šventykloje lankosi ne tik šio tikėjimo atstovai, turistai, bet ir politikos bei kultūros veikėjai. Čia vyksta įvairūs dvasiniai renginiai, sanstangai, galima įsigyti abonentą net į ekadašio sesijas – per šias badauti ir melstis skirtas dienas būti bendruomenėje didelė palaima ir vienas kito palaikymas. Praktikuojantieji žino: mintys ir širdies tyrumas kitą dieną būna kaip vaiko – gėrio aura tave apglėbia didelėmis šiltomis rankomis ir nepaleidžia. Panašiai kaip ir Shri Swaminarayan Mandiro šventykla.
Faktai ir skaičiai
Shri Swaminarayan Mandiro statyba buvo pradėta dar 1992 metais. Šventyklos projektas ir dizainas kurtas remiantis senaisiais vedų architektūros tekstais, jos konstrukcijai nenaudotas metalas.
Šventykla pastatyta iš bulgariško kalkakmenio ir itališko marmuro. Supirktos statybinės medžiagos, tarp kurių kone 3000 tonų Bulgariško kalkakmenio, laivais nugabenta daugiau nei 6000 km į Indiją.
Ne mažesnį kelią, apie 7500 km į Indiją gabenta ir 1200 tonų Kararos marmuro. Visa tai tam, kad rankomis akmenis apdirbtų vietiniai meistrai, kurių darbas truko du su puse metų.
Šventovei dar panaudota 900 tonų Ambaji marmuro iš Indijos bei 5000 tonų vietos akmens. Juos visus išraižė daugiau nei 1500 patyrusių meistrų iš 14 skirtingų Indijos vietovių.
Visos iškaltos 26 300 ornamentuotų akmens plokščių buvo sužymėtos ir laivais pargabentos į Angliją daugiau nei 10 000 km. Čia, tarsi 3D dėlionėje fragmentai buvo surinkti į visumą. Didžiausias jų svėrė 5,6 tonos, mažiausias – 50 gramų.
Šventyklos interjeras ir eksterjeras puoštas tradiciniais indiškais raižiniais, kuriuos iš angliško ąžuolo ir birmietiško tikmedžio Indijoje rankomis išraižė 150 medžio ornamentuotojų iš visos šalies.
Per trejus metus savanorių suriktų lėšų ir neįkainojamo pasiaukojimo dirbant be jokio atlygio dėka į dangų pakilo gražuolis statinys. Prie jo statybos plušo 3000 savanorių.
Kerinčio grožio induistų šventykla atidaryta 1995 metų rugpjūtį. Spėjama, kad šventyklos statybinės medžiagos kainavo apie 3 mln. svarų.
Įspūdingas statinys užfiksuotas Gineso rekordų knygoje – 2000 metais Shri Swaminarayan Mandirui buvo suteiktas didžiausios pasaulyje induistų šventyklos už Indijos ribų titulas.
Už išskirtinumą šventykla gavusi daugybę apdovanojimų. Ji tituluota vienu iš 7 Londono ir vienu iš 70 modernaus pasaulio stebuklų. 1995 „Stone Federation“ įvertino statytojų indėlį į natūralaus akmens propagavimą, o 1996 „Royal Fine Art Commission & British Sky Broadcasting“ skyrė labiausiai iniciatyvaus statinio apdovanojimą.
Įvairius ritualus, kurių metu daugybę dievybių maitinamos, rengiamos, guldomos tarsi gyvi žmonės, atlieka dažniausiai pačioje šventykloje gyvenantys sadhai – indų asketai.
Pirmame šventyklos aukšte mažojoje salėje esanti mažutė pranašo Shri Nilkantho Varni statulėlė sulaukia daugybės lankytojų. Jai pasimeldus pildosi norai. Senovės hindu praktikos ambhishek metu, kai ant šventojo galvos pilamas vanduo nuplaunamos nuodėmės, gerėja sveikata. Tokios apeigos ypač praktikuojamos žmonėms svarbių švenčių metu - per krikštynas, gimtadienius, vestuves.
Daugiau informacijos apie šventyklą: http://londonmandir.baps.org/
Šventyklos adresas: BAPS Shri Swaminarayan Mandir
105-119 Brentfield Road
Neasden, London NW10 8LD, UK
