Pamėginkite prisiminti: kada pastarąjį kartą sulaukėte gražaus žodžio ir pripažinimo iš aplinkinių. Kaip jautėtės tai išgirdę: laimingi, o gal susikaustę? Ar priėmėte komplimentą su šypsena, o gal nudelbėte akis žemyn, nežinodami ką atsakyti? Apie visa tai ir pakalbėkime.
Eglė Grigaliūnaitė, holistinio koučingo bei darbo ir verslo psichologijos konsultantė
Jei nesate pripratę ar nemėgstate būti dėmesio centre, gražūs žodžiai jus gali priversti jaustis itin nepatogiai, tačiau paprastai švelnus ir palaikantis komplimentas pakelia nuotaiką, suteikia pasitikėjimo savimi ir netgi gali sustiprinti ryšį su jį išsakiusiu žmogumi. Tačiau kodėl, nepaisant visų šių pozityvių dalykų, kartais atrodo, jog garsiai pasakyti komplimentus ir jais pasidalyti su kitais yra taip sunku?
Konkurencija su aplinka
Pasak psichologo L. Seltzerio, mažai tikėtina, kad sakysite gražius žodžius aplinkiniams, jei nuolatos konkuruojate su jus supančiais žmonėmis, norėdami būti pranašesni ar bandydami kažką įrodyti ne tik jiems, bet ir sau patiems. Greičiausiai tokiais atvejais komplimentų nedalinsite, nes esate įsitikinę, jog taip tik sumenkinsite save pačius ir pralaimėsite. Tokiame požiūryje slypi gilesnė psichologinė žinutė, išduodanti, jog menkai pasitikite savimi, neturite savivertės ir pan. Į tai tikrai vertėtų atkreipti dėmesį ir pradėti auginti bei sąmoningai puoselėti tam tikras savybes dar ir todėl, kad dėl menkos savivertės ne tik nedalysite komplimentų kitiems, bet ir jų sulaukę, abejosite jų nuoširdumu, nes jūsų požiūris į save nesutaps su aplinkinių požiūriu į jus. Tokios išvados buvo padarytos po tyrimų, atliktų psichologų W. Swanno ir B. Pelhamo, kurie parodė, kad žema saviverte išsiskiriantys studentai mieliau būtų rinkęsi gyventi su kurso draugais, kurie patvirtintų jų neigiamus įsitikinimus apie save, nei su tais, kurie apipiltų komplimentais, taip ne tik priversdami dvejoti jų nuoširdumu, bet ir pasėti sėklą, jog sakydami komplimentus tie žmonės turi kažkokių užslėptų kėslų.
Profesorius J. Pawelskis teigia, kad žmonės linkę tikėti, jog komplimentų resursai lyg ir išnaudoti. Kitais žodžiais tariant, kartais to nė nesuvokdami galime tikėti, kad jei skirsime gražų žodį kažkam kitam, jų gali nebeužtekti mums patiems. Jei kitas yra gražus, sėkmės lydimas ir kūrybingas, tai reiškia, kad šie titulai jau yra užimti, ir jūs pats nebegalite toks būti. Tačiau tai toli gražu nėra tiesa – juk komplimentai tuo ir yra nuostabūs, jog jie nieko nekainuoja ir yra neišsenkantys, jų visada užteks visiems, o mums tereikia juos įgarsinti ir jais drąsiai dalytis.
Komplimentas. Ką man su juo daryti?
Psichologas ir rašytojas G. Winchas užsimena, kad viena didžiausių problemų, susijusių su komplimentais, yra nežinojimas, kaip juos priimti. Jei sulaukę gražių žodžių patys jaučiamės nepatogiai ir nežinome, kaip į juos reaguoti, tikėtina, kad nesąmojingai stengsimės komplimentais nesišvaistyti. Juk nenorime aplinkinių priversti atsidurti tokioje pačioje nemalonioje situacijoje, tiesa? Minėtas autorius teigia, kad taip atsitinka todėl, jog kalbėjimas apie save teigiamai nėra visuomenėje priimtas elgesys ir dažnai gali būti suvoktas kaip gyrimasis ar puikybė. Dėl to sulaukę komplimento dažniausiai turime rinktis: priimti jį ir pripažinti, kad pasakyti gražūs žodžiai apie mus yra tiesa, ir taip nusižengti visuomeninei kuklumo normai, arba nesureikšminti komplimento ir jį tuoj pat paneigti. Liūdna, bet gana dažnai pasirenkame antrąjį variantą, tarytum stengdamiesi pasiteisinti ar sumenkinti pasakyto gražaus žodžio galią, kad tik nepasirodytume kaip puikuoliai ar pagyrūnai. Tad jei tokia yra mūsų pačių reakcija į komplimentus, nenuostabu, kad gražaus žodžio, išsakyto garsiai, stokosime ir kitiems vien dėlto, kad nenorime aplinkinių priversti jaustis nepatogiai.
Kaip primti gražius žodžius
Profesiorius J. Pawelskis savo knygoje Happy Together: Using the Science of Positive Psychology to Build Love That Lastssiūlo išbandyti trijų žingsnių procesą sulaukus komplimento: padėkoti, priimti ir plėtoti pokalbį užduodant tolesnius klausimus. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad neseniai apsilankę svečiai užsiminė, kad pas jus visuomet yra labai malonu ir jauku. Vadovaujantis profesoriaus siūlomu procesu, jūsų atsakas į komplimentą galėtų būti toks:
Dėkoju (padėka), tikrai labai malonu (priėmimas), kas būtent suteikia jums jaukumo (plėtojimas)? Galbūt tai suteiks man dar daugiau idėjų, kaip dekoruoti naująjį kambarį (plėtojimas).
Arba, jei sulaukėte puikių atsiliepimų apie atliktą pristatymą darbe, galite atsakyti:
Dėkoju (padėka), labai džiaugiuosi, kad pastangos ir laikas, kurias skiriau šiam projektui, atsipirko (priėmimas). Kokia būtent buvo stiprioji šio pristatymo dalis, jūsų nuomone (plėtojimas)? Noriu tai pritaikyti ir ateities pristatymams (plėtojimas).
Žinoma, nebūtina aklai kartoti tokius pačius žodžius, galite vartoti sau artimą žodyną. Nenustebkite, jei pradžioje tai padaryti bus nelengva – dažnai sulaukę komplimento esame linkę jį sumenkinti ar nuneigti, tačiau tik pradėkite mokytis priimti ir ilgainiui pastebėsite pokyčius, – ir pozityvi reakcija į komplimentus taps natūraliu jūsų atsaku. Pradėję džiaugtis gautais komplimentais, išmoksite į juos sakyti ir kitiems be jokios baimės, kad tai pataikūniška ar nepatogu.
Komplimentai kitiems ir nauda sau
Daugiau informacijos:
mebettercoaching.com
instagram.com/eglegri_coaching
