Blogos žinios ir vaizduotę kirbinančios aštrios antraštės media kanaluose griežia pirmuoju smuiku. Gamtos kataklizmai, katastrofos, terorizmas, nusikaltimai, nevaldomi virusai, užgožiantys visas kitas realijas – toks įspūdis, kad gyvename nesaugiame blogio pasaulyje ir vaivorykštė danguje mums visai neįdomi.
Psichologai, tyrinėjantys šį kraujo troškulio fenomeną teigia, jog iš esmės naujienų skaitytojai (arba tiksliau, vartotojai) patys sukuria tokią situaciją – duok smurto ir tik greičiau, antraip mums nuobodu. Daugelis taip įprato gyventi su blogomis naujienomis, kad be jų, regis, nebegali nė dienos. Jos tarsi svaigalų dozė narkomanui, kuris žino, kad ji kenksminga, bet negavęs ims kraustytis iš proto. Kaip priklausomybė veikia ir blogos žinios, kurios užima mūsų dieną – apie įvykius kalbame darbe, draugų ratelyje, giminių susibūrimuose. Tik nereikia gudrauti, kad mums jų reikia ir tokios tikrai neįdomios. Kanadiečių mokslininkai prof. Stuartas Soroka ir dr. Markas Tressleris, atlikę keletą eksperimentų, teigia: faktas, kad blogos naujienos masina kur kas labiau nei geros. Jomis domisi netgi tie, kurie visa gerkle šaukia „Pabodo blogos naujienos, duokit mums gerų!”.
Ką sako tyrimai
Atlikdami tyrimus minėtieji Kanados mokslininkai kvietė savanorius, sakydami jiems esą tyrinėja akių judesius ir prašė skaityti įvairias portalų naujienas. Tačiau buvo tiriama, kokias žinias žmonės linkę skaityti pirmiausia. Tyrimo išvada? Daugelio akys pirmiausia krypdavo į neigiamą informaciją skleidžiančias straipsnių antraštes. Nors neoficialiame pokalbyje prieš tyrimą beveik visi pripažino, kad šiuolaikiniai masinio informavimo šaltiniai pažeria per daug blogų žinių ir pasisakė už teigiamą žiniasklaidą. Kodėl žmones taip masina negatyvi informacija? Psichologai mano, kad dėl to daugiausiai gali būti kaltas prigimtinis savisaugos instinktas. Blogos naujienos suveikia tarsi aliarmo signalas – šia informacija domimės, kad galėtume iš anksto pasirūpinti savo saugumu ir išvengti nemalonumų. Kartais perdėtai. Kad ir garsiojo pasaulį parklupdžiusio viruso atveju – ar tikrai reikėjo tiek konservų, tualetinio popieriaus, makaronų atsargų? Kad po to valgydami bevertį maistą – negi išmesiu – dar labiau susilpnintume imunitetus, išpurentume patalus jei ne koronai, tai kitam virusui, kuris neišvengiamai ateis. Ar žiniasklaidos sukelta neregėto masto baimės isterija tikrai buvo reikalinga? Kraują stingdančios antraštės su, deja, daugybe nepatikrintų faktų, kartais susargdina labiau ir įbaugina, o baimė – visų žmogaus sistemų griaunamoji jėga. Nuolat gyvendami baimės būsenoje, tampame pažeidžiami. Iš pradžių emociškai, dvasiškai, o paskui visos šios dvasinės negalios ima realizuotis mūsų kūne įvairių ligų pavidalu. Silpni nervai, silpnas kūnas – puiki buveinė tarpti blogiui, kad ir virusams. Prisipažinkite, kiek patys norėjote skaityti informaciją su antrašte „Stiprinkite imunitetą”, kur parašyta, kad be panikos įvertinkime savo sveikatą, riziką, juskime atsakomybę, nespazmuokime ties dezinfekciniu skysčiu trypdami prie vaistinės, o imkimės veiksmų už savo sveikatą kasdien sportuodami, sveikai valgydami ir mąstydami. Ar pritrauks tokia žinutė vartotoją? Greičiausiai ne. Jau vien todėl, kad turėsi imti atsakomybę į savo rankas: viskas, daugiau jokių svaigalų, mėsainių, hidridintų riebalų bandelių ir patogaus gulėjimo su TV pulteliu. Palyginkite antraštes „Sveikata jūsų rankose” ir „Viruso ataka užblokavo namuose”. Aišku pastaroji laimės, nes kirbina vaizduotę. Ir nereikės nieko daryti – kas labai žmogiška. Kas gi nori keisti įpročius?”
Pasiilgome sukrėtimų?
Dar viena tyrimo rengėjų keliama versija: daugelis šiuolaikinių žmonių gyvena gana ramų gyvenimą. Skirtingai nei protėviams, nebereikia saugotis priešų, kovoti dėl išlikimo. Organizme ima stigti adrenalino, prigimtis reikalauja aštresnių pojūčių. Blogos naujienos, avarijos ir kriminalai bent šiek tiek kompensuoja šį poreikį. Ši hipotezė paaiškina dar ir tai, kodėl kino pasaulyje tokie populiarūs siaubo filmai ir įtempto siužeto trileriai. Pamenate seriją apie Poną Byną, kai globdamas meškiuką iš siaubo paklaikusiomis akimis kino teatre, jis mėgino žiūrėti siaubo filmą drąsindamas save šūksniais? Nors viskas paprasta – rodos, paimk tą meškiuką ir išeik, bet adrenalino troškimas toks didelis, kad net pozityviausios asmenybės pasiduoda provokacijoms negatyvu.
Neigiama informacija sargdina
Kad ir kaip mūsų kūnas reikalautų aštrių pojūčių, daugelis mokslininkų vis dėlto sako, kad yra geresnių būdų juos patirti. Pavyzdžiui, bėgant maratoną, su protu leidžiantis su slidėmis nuo kalnų ir pan. Semtis adrenalino „medžiojant“ blogas naujienas – pavojingai nesveikas įprotis. JAV psichologė dr. Mary McNaughton-Cassill, daugybę metų studijuojanti blogų žinių sukeltą stresą ir apklaususi šimtus pacientų, patvirtino faktą: ilgainiui sukeldamos liguistas būsenas blogos naujienos mūsų savijautą pasąmoningai veikia netgi tada, kai, regis, į jas nė kiek nereaguojame – tik perskaitome antraštes, ir tiek. Minėtai mokslininkei pritaria ir daugelis alternatyviosios medicinos atstovų, bioenergetikų. Kaip teigia „Gyvenimo transerfingo“ autorius Vadimas Zelandas, neigiama informacija priverčia mus gyventi nuolatinėje įtampoje ir baimėje, ji teršia mūsų vidų, drumsčia mintis, vagia energiją, ir, kas svarbiausia, nukreipia nuo gyvenimo sėkmės ir esmės. Kitaip tariant, kaip mąstome, taip ir gyvename. Mintys formuoja mūsų aplinką. Ir ne tik. Visų žmonių mintys, pasak V. Zelando, kuria bendrą visos planetos likimą. Tad klausimas: argi įmanoma gyventi gražiai ir laimingai, jei galvoje vien negandos ir nenuodyti savo mintimis kitų?
Numatomi įvykiai
Antraštės dažnai įspėja mus apie artėjančias anarchijas, marus, epidemijas, žlugimus ir daugybę kitokių krizių (ūkis, sveikata, išėjimas į pensiją, gerovė, energija, deficitas). Tai gimdo nihilistinio, blogo pasaulio sampratą, verčiančią baimintis ateities, kuri, nežinia ar tikrai bus tokia baugi. Raportuoti apie įvykius, kurie dar tik nuspėjami – žiniasklaidos kasdienybė, kuri gudriai suka savo siaubo filmą žongliruodama įvairiomis gudrybėmis. Kas tinka tinka vieniems informavimo šaltiniams, netinka kitiems. Pavyzdžiui, televizijoje. Ar matėte reporterį tiesioginio eterio metu raportuojantį iš mokyklos, kurioje dar neįvyko susišaudymas? Arba iš ligoninės, kurioje dar nemirė, bet mirs tūkstančiai? Čia kažkodėl nebūtais faktais netikime, kitaip nei antraštėmis portaluose ir laikraščiuose. Blogų naujienų troškulį gimdo ir greičio bei išmaniųjų amžius – viskas turi būti paduoda čia ir dabar efektingai ir suskaityta akimirksniu. Būtent blogi dalykai ir įvyksta greitai, tuo tarpu nesukuriami per dieną geri dalykai niekaip nesuderinami su karštų naujienų ciklu. Taikos tyrinėtojas Johnas Galtungas atkreipė dėmesį, kad jei laikraštis pasirodytų kartą per 50 metų, jame tikrai nebūtų šimtmečio garsenybių paskalų ir politinių skandalų. Užtat praneštų apie svarbius pasaulinius pokyčius, tokius kaip gyvenimo trukmės pailgėjimas.
Blogos naujienos, geros naujienos
Vienas žymiausių pastarųjų dešimtmečių kovotojų už etišką žiniasklaidą, JAV žurnalistas, rašytojas bei filosofas Jeremy Iggersas žurnalistinę etiką bei blogų naujienų fenomeną aprašė knygoje „Blogos naujienos, geros naujienos“. Jis teigia, kad būtent žiniasklaidos atstovai didžiąja dalimi atsakingi, kad žmonės įniko į blogas naujienas. „Iš tiesų daugelis naujienų nei geros, nei blogos. Viskas priklauso nuo to, kaip jas pateikiame. Net apie pačius nemaloniausius dalykus galima pranešti ramiai, objektyviai, nekeliant isterijos. Tačiau šiuolaikinės žiniasklaidos nedomina etika ir tiesa. Jai reikia sensacijų, lavonų, ir kuo daugiau kraujo arba, kitaip tariant, pigių greitų reitingų. Daiktavardžiai bomba, karas, vėžys patraukia dėmesį labiau nei šypsena, kūdikis ir džiaugsmas. Isteriškas tonas su žodžiais „niekada”, „blogiausias” visada sulaukia didesnio dėmesio ir skaitytojų reakcijos nei „visada” ir , „geriausias”. Bet ta reakcija nėra tikra – ji sukurta dirbtinai. Šiuolaikinės žiniasklaidos problema ta, kad ji yra trumparegiška – gyvena dėl šios akimirkos reitingų, greitų pinigų, lengvai pagaunamo ir apgaunamo vartotoją negalvodama apie rytojų. Ar tokia turi būti profesionali žiniasklaida? Ar ji neturėtų ugdyti ir auginti sveikai mąstantį, išprususį skaitytoją, vietoj to, kad dabar kasdien jį maitina sensacijomis. Tai tas pats, kaip mama savo vaikui duotų vien saldainius ir jokio normalaus sveiko maisto. Kas nutiktų su tuo vaiku nuspėti nesunku – jis pradėtų sirgti. Tas pats vyksta ir su blogų, paniką keliančių naujienų srautu – jis sargdina visuomenę, iškreipia jos suvokimą apie pasaulį“ – sako J. Iggersas. Jam pritaria daugybė tą patį blogų žinių fenomeną tyrinėjusių mokslininkų. „Lėktuvų katastrofos išsyk patraukia dėmesį neva nesaugiu keliavimo būdu, nors automobilių katastrofose žūsta kur kas daugiau. Nenuostabu, kad daugelis žmonių bijo skristi, tačiau beveik niekas nebijo vairuoti. Tornadus, kurie nužudo apie šimtą amerikiečių per metus žmonės vertina kaip katastrofą. Tuo tarpu astma, nužudanti tūkstančius – kur kas didedsnė, bet visiškai neparduodama žinia,” – rašoma studijų tyrimų išvadose.
Naujienos vis blogėja
Mokslininkas Kalev Leetaru tyrinėjęs kelių dešimčių metų senumo „New York Times“ archyvus ir lygindamas pozityvias ir negatyvias antraštes pagal dažnumą, pastebėjo, kad laikui bėgant naujienos tapo neigiamos. Nuo 7 iki 8 dešimtmečio pradžios jos buvo itin niūrios. Trumpam prašviesėjo 9-ajame dešimtmetyje ir nuo tada iki šių dienų vis niūresnės. Neigiamų naujienų pasekmės pačios yra neigiamos: nerimaujama vardan paties nerimo net kai situacija pasiekeičia į gerą. Nenuostabu, kad neigiamų naujienų vartotojai nemoka realiai vertinti situacijos, tampa niūrūs, agresyvūs ir nihilistai. Negailestingas negatyvas gali sukelti ir kitų nenumatytų padarinių, kad ir socialinį pasyvumą: „kodėl turėčiau balsuoti, tai juk nepadės? Arba „ galėčiau paaukoti pinigų, bet ar jie pasieks badaujančius – gal kas pavogs?” Skeptiškai nusiteikusių pesimistų gretos nuolat didėja, psichiškai ir mentaliai nusilpusi visuomenė nesugeba mąstyti kritiškai, kas jau iš tiesų ir be antraščių sukelia pasaulines katastrofas. Gyventi pasaulyje dar niekada nebuvo taip įdomu, nes mes galime rinktis – sudarinėti blogų naujienų sąrašus ar spjauti į barzdą nihilizmui ir apsikabinti vaivorykštę.
