Sveikatinamės

Maisto derinimas pagal ajurvedą

Nuotrauka: © pixabay.com

Pagal ajurvedą kiekvienas produktas turi savo skonį (rasa), šildantį ar vėsinantį poveikį (virya) ir tam tikrą energiją, išsiskiriančią tą maistą suvirškinus (vipaka). 

Kai į skrandį vienu metu patenka keli produktai, turintys skirtingą rasa, virya ir vipaka, virškinimo ugnis (agni) gali būti per silpna visa tai sudoroti, todėl kūne pradeda kauptis toksinai. Virškinimo ugnis – individualus dalykas, priklausantis nuo žmogaus konstitucinio tipo. Vienų ji vos rusena, kitų – liepsnote liepsnoja, tačiau net ir šiuo atveju maistą derinti yra labai svarbu. O ką jau kalbėti apie vangesnę virškinimo ugnį – jai pakurstyti tinkamai suderintas maistas yra itin svarbus!

 

Produktų derinimas

 

Tinkamai suderintas maistas lengviau virškinamas, nesukelia mieguistumo, sunkumo jausmo pavalgius. Pavyzdžiui, ajurvedinės mitybos žinovai ne tik pataria nevartoti pieno kartu su kitais baltymų turinčiais produktais, bet ir paaiškina priežastį: pienas turi vėsinančių, o dauguma baltymingų produktų – šildančių savybių, tad vartojami vienu kartu šie produktai veikia priešingai. Dėl to gerokai prislopsta virškinimo ugnis, ir maistas skrandyje užsibūna 8 valandas ir ilgiau. Tuos pačius produktus suvalgius atskirai, su kelių valandų pertrauka, visas maistas būtų greitai suvirškintas ir suteiktų energijos, o ne apsunkintų. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama karšto maisto užsigerti šaltais gėrimais ir atvirkščiai (pavyzdžiui, kava su ledais – irgi prastas derinys). Jei valgant šiltą patiekalą norisi užsigerti, geriausia gurkštelėti šilto vandens ar nesaldintos arbatos (ypač tinka imbierinė).

Idealiu atveju maistas turėtų būti ką tik pagamintas. Pageidautina, kad jį ruošiantis žmogus būtų pozityviai nusiteikęs, virtuvėje darbuotųsi su meile ir atsidavimu. Jei atsitinka taip, kad tenka šildyti vakarykštį maistą, suvalgykite jį atskirai, bet nesitikėkite tų likučių „atšviežinti“ įmaišę į naujai gaminamą patiekalą. Ajurvedos žinovai primygtinai pataria niekada nemaišyti šviežiai paruošto maisto su vakarykščiu, mat šis tampa kaip tas šaukštas deguto, užteršiantis visą medaus statinę...   

 

Netinkami maisto deriniai

 

Kas tinka būtent jums, geriausia atrasti stebint savo savijautą. Tai gali priklausyti ir nuo jūsų konstitucinio tipo, ir nuo to, kam esate alergiškas. Bet yra ir tokių produktų derinių, kurių ajurvedos žinovai pataria vengti visiems žmonėms.

 

Bananai ir pienas. Bananai virškinami rūgščioje, pienas – šarminėje terpėje, todėl virškinti tokį derinį teks ilgai. Panašiai atsitinka ir tada, kai pienas sumaišomas su kitais vaisiais, ypač rūgštesniais. Todėl nei pieniški vaisių ar uogų kokteiliai, nei jogurtu pagardintos vaisių salotos pagal ajurvedą nėra geras pasirinkimas.

 

Bulvinių šeimos daržovės ir fermentinis sūris. Sakote, tokio derinio niekada nevalgote? O įvairiausios picos, daržovių apkepas ar kokie nors „nekalti“ vegetariški baklažanų kepsneliai?! Bulvinių šeimos daržovėms priklauso ne tik bulvės, bet ir pomidorai, visų rūšių paprikos, baklažanai ir net Kajeno pipirai. Ajurvediniu požiūriu visos bulvinių šeimos daržovės yra sunkiai virškinamos, o sumaišytos su fermentiniu sūriu, kuris yra sunkus ir riebus produktas, ilgam prislopina virškinimo ugnį.

 

Pupelės ir sūris. Ir pupelės, ir sūris yra sunkiai virškinami produktai. Tačiau tuo jų panašumas ir baigiasi. Pupelės yra saldaus ir sutraukiančio skonio, sūris – rūgštaus, ir šie skoniai ne papildo vienas kitą, o taip smarkiai apsunkina virškinimą, kad organizme spėja ir toksinų susidaryti. Šis derinys prastas ne tik dėl sukeliančio sunkumo jausmo skrandyje, bet ir dėl neišvengiamo dujų kaupimosi žarnyne.

 

Medus ir karšti gėrimai. Niekada nekaitinkite medaus ir karštų gėrimų juo nesaldinkite! Tai, kad karštyje žūsta kai kurios vertingos meduje esančios medžiagos – dar pusė bėdos. Ajurvedos žinovai sako, kad blogiau yra tai, jog aukštoje temperatūroje medus virsta savotiškais klijais, užkemšančiais subtiliuosius energijos tekėjimo kanalus. 


Išsamus straipsnis naujame  žurnalo JOGA IR AJURVEDA numeryje (2018 m. Nr. 3).

Patiko straipsnis? Pasidalinkite: