Maistą Dievas davė tam, kad jis stiprintų kūną ir teiktų energijos. Tačiau šiais laikais viskas susiklostė atvirkščiai: maistu save apsunkiname, nuodijame ir teršiame. Užtat pats metas pakalbėti apie mitybą, naudingą sveikatai. Vedinėje tradicijoje ji vadinama satvine.

Jogai savo praktikoje naudoja, ko gero, pačias stipriausias apsivalymo technikas, kokios tik egzistuoja pasaulyje. Šių technikų sistema vadinamos šatkarma (apie ją išsamiau  esame rašę 2018 m. 1 nr.). Tačiau pats svarbiausias jogos sveikatinimo principas – nuolat gyventi tokį gyvenimo būdą, kuris neterštų kūno. Be abejo, didelės svarbos turi maistas.

Neskaitant tų mistinių jogų, kurie minta vien tik prana, visiems mums reikalingas tam tikras kiekis valgio. Tai vienas pagrindinių šaltinių, per kurį gauname gyvybinę energiją. Tačiau toli gražu ne visi maisto produktai šią energiją dovanoja. Kaip suprasti, kuris maistas yra skirtas mūsų gerovei, sveikatai ir klestėjimui? Jogos ir ajurvedos filosofijoje remiamasi trijų gunų teorija.

Apie trijų gunų maistą

Pagal vedinę filosofiją, viskas šiame pasaulyje yra valdoma trijų gunų: satva arba dorybės, radžas arba aistros ir tamas arba neišmanymo. Maisto savybės taip pat paklūsta šiam dėsniui ir yra persmelktos tam tikros gunos.

Satva gunos maistas švarus, šviežias ir lengvas. Jis gaunamas nenaudojant prievartos prieš kitas gyvas būtybes. Toks maistas pamaitina kūną, apvalo, nuramina protą, subalansuoja gyvybinės energijos tėkmę bei došas. Jį valgydami esame sveiki, stiprūs, kupini energijos ir gyvenimo džiaugsmo, galime aiškiai mąstyti.

Radžas gunos maistas aštrus, sūrus, stipriai stimuliuojantis (kava, šokoladas, aitrūs prieskoniai, česnakai ir pan.). Nuolat vartojamas toks maistas trikdo kūno ir proto pusiausvyrą, alina organizmą, sukelia aistras, skubą, nekantrumą, susierzinimą, pyktį. Jo veikiamas protas tampa neramus, o mintys sunkiai suvaldomos.

Tamas gunos maistas sunkus, riebus, nešviežias, stipriai termiškai apdorotas, rafinuotas, konservuotas, pakartotinai šildytas, paruoštas iš pusgaminių. Šis maistas slopina protą, sekina gyvybinę energiją, skatina tingumą, apatiškumą, bukumą, godumą, stumia į neišmanymą, tamsą, nekontroliuojamą valgymą, polinkį smurtauti. Svaigalai kaip antai alkoholis, tabakas taip pat yra tamas valdomo gyvenimo būdo palydovai.

Gunos niekada neveikia atskirai. Jos persipina tarpusavyje ir konkuruoja dėl dominavimo. Vis dėlto  kalbant apie mitybą, galime sąmoningai pasirinkti, kuriai gunai leisime dominuoti. Jogai renkasi satvą.

Satvinė dieta

Jei atidžiau patyrinėsime prekybos centrų lentynas, pastebėsime, jog jose vyrauja tamas ir radžas gunų persmelktas maistas. Satvinio rasite nedaug. Tad kurgi jo ieškoti? Kai kuriuos produktus galima atgaivinti ir paversti satviniu, pavyzdžiui, kruopas, sėklas, riešutus ar ankštines kultūras mirkant, daiginant. Namie šviežiai gamintas ir meile bei dėmesiu sušildytas maistas taip pat dovanoja gyvybės energiją. Tačiau daugiausiai satvinio maisto, be jokios, abejonės atrasite gamtoje. Ką tik nuskintas žalumynas, šviežiai prisirpusi uoga ar užderėjusi daržovė yra kupina gyvybės energijos ir gali ją perteikti mūsų kūnui. Dabar kaip tik įsibėgėja šiltasis sezonas – stenkitės šios energijos pasisemti kuo daugiau.

Taigi vienas svarbiausių satvinės mitybos kriterijų – maistas turi būti kupinas gyvybinės energijos. Tačiau kurie konkrečiai produktai priskirtini satviniam maistui skirtingos jogos tradicijos traktuoja šiek tiek savaip. Pateikiame bendrąsias rekomendacijas, tačiau valgydami maistą, nepamirškite ir asmeninio santykio su juo. Pauostykite, paragaukite, įsiklausykite, kaip į jį reaguoja jūsų kūnas. Netgi satviniu laikomas maistas gali veikti neigiamai, jei šiuo metu kūnui jis nereikalingas.

Satviniai produktai

Riešutai, sėklos ir aliejai.

Ypač vertinami: migdolai, graikiniai riešutai, kedrinės pinijos, sezamų ir moliūgų sėklos, sėmenys. Jie turėtų būti neskrudinti ir nesūdyti. Aliejai turėtų būti nerafinuoti, šaltai spausti. Nepatartina jų kaitinti. Apskritai kepti, skrudinti patiekalai nėra laikomi satviniu maistu.

Vaisiai

Daugelis vaisių laikomi satviniu maistu. Tačiau jie turi būti natūraliai užauginti, nepažeisti ir tinkamai prinokę. Pernokę, suvytę, praradę sultingumą skiriami tamas gunai.

Daržovės

Skirtingos jogos tradicijos daržoves klasifikuoja skirtingai. Bendrame kontekste daugelis daržovių laikomos satvinėmis, išskyrus aitriąsias paprikas, svogūnus, česnakus, porus (jie priskiriami radžas gunai). Satvinėje mityboje taip pat nerasite grybų. Jie laikomi tamas gunos maistu. Svarbiausia, kad daržovės būtų šviežios, kupinos gyvybės.

Pienas

Pienas laikomas vienu satviškiausių maisto produktu. Tačiau ne tas parduotuvėse parduodamas pienas, kuris gali daugybę dienų stovėti nesugedęs – toks pienas priskiriamas tamas gunai ir laikomas lėtines ligas sukeliančiu produktu. Satvinis pienas yra tas, kurio duoda laisvai ganyklose besiganančios karvės ir visiškai šviežias, ką tik pamelžtas, kupinas enzimų. Jis turi būti geriamas šiltas. Sakoma, jog satvinės jo savybės išlieka 1 – 2 dienas. Geriant tokį truputį pastovėjusį pieną rekomanduojama pašildyti ir pagardinti prieskoniais. Dar vienas itin vertinamas pieno produktas yra ghi sviestas. Satviniais laikomi ir šviežias jogurtas, panyro sūris.

Grūdai ir kruopos

Ryžiai, visadaliai grūdai, avižos, grikiai, soros, burnočiai  - visa tai yra satvinis maistas. Duona vertingiausia iš daigintų grūdų ir būtinai be mielių (mielės  - tamas produktas).

Ankštinės kultūros

Satviniu maistu vadinamos įvairios pupos, pupelės, pupuolės, avinžirniai, žirniai. Pageidautina mirkyti ar daiginti. Kai kurių jogos krypčių atstovai satviškiausia ankštine kultūra vadina spindulines pupuoles. Ypač vertinamas su šiomis pupuolėmis, ryžiais bei prieskoniais ruošiamas patiekalas kičaris.  

Saldikliai

Šviežias medus, datulės ir kiti natūraliai saldūs džiovinti bei švieži vaisiai satviškai pasaldina gyvenimą. Rafinuoto cukraus ar šokolado satvinio maisto sąraše nerasite.

Prieskoniai

Šiuo klausimu nuomonės išsiskiria. Kai kuriuose šaltiniuose satviškais prieskoniais vadinami tik žalumynai, kaip antai, bazilikų ir kalendrų lapeliai. Kiti prieskoniai priskiriami radžas gunai. Kituose šaltiniuose satviniais įvardijami ir tokie prieskoniai kaip kardamonas, cinamonas, pankolis, imbieras, ciberžolė.

Mitahara. Kas tai?

Įvairiuose senoviniuose jogos šventraščiuose (šastrose), taip pat ir ajurvedos traktatuose (kaip anatai Čaraka Samhita) kalbama apie tai, kad mityba turi būti ne tik satvinė, bet ir tinkamai subalansuota. Šis balanso išlaikymas vadinamas mitahara. Jogamas patariama valgant laikytis vidurio kelio.

         Maistas turi būti nei per šaltas, nei per karštas.  

         Valgyti reikėtų tiek, kad nuo stalo pakiltum ne alkanas ir nepersivalgęs. Pasak senųjų raštų, optimalus balansas pasiekiamas tada, kai  du trečdaliai skrandžio užpildomi maistu bei skysčiais, o vienas trečdalis paliekamas tuščias, kad jame liktų vietos orui (vayu), reikalingam virškinti.

         Valgis turi būti natūralaus skonio, neiškraipytas papildomais skonio stiprikliais: pridėtiniu cukrumi, druskos pertekliumi, aštriais prieskoniais. Satviškiausias skonis yra natūraliai salsvas.

         Jei maistas apdorojamas termiškai, jis turi būti išviręs, bet nepervirtas, juo labiau neprisvilęs.

         Valgio reikėtų gaminti tiek, kad užtektų pavalgyti vienam kartui. Satviniu maistu laikomas pastovėjęs ne ilgiau kaip 3 – 4 valandas.

         Ruošiant ir valgant maistą, svarbu kūno ir minčių švara bei harmonija. Valgykite tik tada, kai protas visiškai nurimęs. Visą dėmesį sutelkite į tai, ką valgote, gerai sukramtykite kiekvieną kąsnį. Ir svarbiausias, nepamirškite išreikšti padėkos Kūrėjui už suteiktą maistą.