Vedų žinovai sako, kad suaugusiame žmoguje, kuris jaučiasi nelaimingas, sėkmės pamirštas ar destruktyviai elgiasi, iš tiesų verkia per mažai meilės ir švelnaus dėmesio gavęs vaikas. Nuoširdi meilė yra pati stipriausia kada nors žinota ugdomoji priemonė. Tik jos palytėta žmogaus siela gali išsiskleisti visu savo grožiu. Lyg nuostabusis lotosas.
Be jokios abejonės, visi tėvai savo vaikams linki tik paties geriausio. Tačiau kartais dėl nežinojimo, skubėjimo ar tingėjimo gilintis pasielgiame šaltai, atsainiai ar pasakome tokių dalykų, kurie mums, regis, nieko bloga nereiškia, bet vaikų sąmonėje palieka žalojančių pėdsakų. Garsi JAV vaikų psichologė Marilyn Wedge išskiria itin žalingą frazę, kuri dažnai kartojama formuoja vaikams nevisavertiškumo kompleksą, iškreipia jų suvokimą apie savo santykį su kitais ir neretai kartina gyvenimą net ir suaugus.
Kokia toji frazė? Ji skamba labai paprastai ir bejėgiškumo valandėlę išsprūsta daugeliui mamų: „Jei nepradėsi gražiai elgtis, nepadarysi to ir ano ir pan., tavęs nemylėsiu.“ Pasak M. Wedge, jautri vaiko psichika viską priima tiesiogiai. Jei dažnai kartosite šią frazę, jis ims manyti, kad yra nevertas meilės, kad meilė – tai toks nuolat kintantis dalykas, kurį reikia kažkaip ypatingai užsitarnauti, nusipelnyti. Šitaip augantys vaikai neretai tampa žmonėmis, kuriems nesiseka vien dėl to, kad yra įsitikinę, jog yra neverti ir nenusipelnę kažko: geros karjeros, gražaus, laimingo gyvenimo, priešingos lyties dėmesio ir t. t.
Mokėkite įvardyti
Meilė nėra toks dalykas, kuriuo galima manipuliuoti. Ji yra nekintama, nenuperkama ir nematuojama jokiu elgesiu ir jokiais pasiekimais. Vaikas turi visa esybe žinoti, kad yra mylimas besąlygiškai. Toks, koks yra, už tai, kad yra.
Jei vaikas elgiasi negražiai, juk nepradedate mylėti jo mažiau, – tiesiog pykstate. Taigi ir įvardykite tikrąją savo emociją. Sakykite, kad pykstate, jaučiatės įskaudinti, nusiminę ir pan. dėl situacijos. Paaiškinkite, kokios gali būti tokio elgesio pasekmės ir pan. Kuo nuoširdžiau perteiksite savo tikrąją būseną, tuo daugiau tikimybės, kad vaikas tinkamai sureaguos. Vaikai labai išmintingi – jie viską puikiai jaučia ir supranta. Tereikia mokyti juos mąstyti ir analizuoti savo bei kitų žmonių jausmus.
Meilės kalbos
Besąlygiška meilė – raktas į puikius tarpusavio santykius. Besąlygiška meilė užpildo visą mažojo esybę, kalba jam suprantama kalba. Tik tokia meile apsuptas vaikas pasiruošęs ją priimti atvira širdele ir vėliau dalytis su pasauliu. Būtent vaikystėje paliktos meile neužpildytos sielos spragos būna pačios skaudžiausios ir daro didžiausią įtaką suaugusių žmonių pasaulėvokai bei elgsenai. Nemylėti vaikai dažniausiai užauga šaltais, egocentriškais, empatijos ir žmogiškos šilumos stokojančiais suaugusiaisiais. Jiems sunku užmegzti artimus ryšius, dar sunkiau auginti ir mylėti savo vaikus. Kaip galime duoti meilės kitiems, jei mūsų pačių meilės rezervuaras neužpildytas. Ar įmanoma jį užpildyti? Be abejo. Jei tik nuoširdžiai to norite. Daugybė tėvų visame pasaulyje teigia, jog jiems atkurti meilės ryšį su vaikais ypač padėjo Garyʼio Chapmano knygos „Penkios vaikų meilės kalbos“ ir „Penkios paauglių meilės kalbos“. Pasak autoriaus, tai universalios kalbos, suprantamos bet kuriame pasaulio kampelyje, ir jas kiekvienas gali išmėginti praktiškai.
Ko moko meilės kalbos
Pirmoji meilės kalba – palaikymo žodžiai
Komplimentai, įkvėpimo, padėkos žodžiai, pagyrimai, padrąsinimai, teigiami pastebėjimai – visa tai patinka ir reikalinga visiems vaikams. Tačiau kai kuriems tai svarbu kaip oras. Tai esminis jų meilės komponentas. Žinoma, norint padrąsinti, įkvėpti, reikia pamatyti pasaulį tarsi vaiko akimis, suvokti, kas jam svarbu. Tik tada galėsime tinkamai išreikšti savo meilę. Taigi girkite, sakykite, koks vaikas yra nepakartojamas, kiek daug jis gali, kaip jis puikiai susitvarkė su viena ar kita užduotimi, dėkokite už viską, ką dėl jūsų daro. Ir vykite šalin visas pretenzijas, nepasitenkinimus ir zyzimus. Atminkite, tikra meilė yra švelni, ji prašo, o ne reikalauja.
Antroji meilės kalba – laiko leidimas kartu
Jei sėdite šalia ant sofos ir naršote telefone ar žiūrite televizorių, tai nėra laiko leidimas kartu. Vaikui, kalbančiam šia meilės kalba, reikia ne fiktyvaus jūsų buvimo šalia – jam reikia jūsų dėmesio. Atidaus žvilgsnio, bendrų žaidimų, pasivaikščiojimų, pašnekesių. Tai, ką su savo vaiku dėmesingai darote kartu, jam yra aiškiausia meilės išraiška.
Trečioji meilės kalba – dovanos
Tai viena lengviausiai išmokstamų meilės kalbų. Dovanoti nėra sunku, šis procesas gali tapti gražiu ritualu ir teikti didelį džiaugsmą tiek jums, tiek vaikui, kuriam dovanos yra pagrindinė meilės kalba. Dovanos nebūtinai turi būti materialios. Galite padovanoti gražų akmenuką, su meile iškeptą pyragėlį, rankdarbį ar tiesiog buvimą kartu. Svarbiausia yra per dovaną parodyti dėmesį, būtent jis leidžia vaikui jaustis mylimam ir sklidinai prisipildyti meilės rezervuarą. Dovanokite ne tik specialiomis progomis ar už kokius nors ypatingus nuopelnus. Netikėtai įteikta dovanėlė kaip maloni staigmena padės vaikui suprasti, kad yra mylimas ne už kažką, o besąlygiškai, už tai, kad tiesiog yra toks, koks yra.
Ketvirtoji meilės kalba – paslaugos
Jei pastebite, kad vaikas su malonumu stengiasi būti jums paslaugus, padėti, greičiausiai jis kalba paslaugų meilės kalba. Nors tai gali nuskambėti proziškai, kai kuriems vaikams labai svarbu jausti, kad tėvai kažką daro dėl jų. Netgi jei tos paslaugos bus visai nedidelės, tarkim, pasišausite padėti paruošti kokį vaikui svarbų mokyklos projektą ar užrišite neklusnius batų raištelius. Kiekviena nuoširdi paslaugėlė bus įvertinta kaip jūsų meilės išraiška. Vaikas pasijus saugus ir mylimas.
Penktoji meilės kalba – prisilietimai
Visi vaikai jaučiasi maloniai prisiglaudę prie mamos ar tėčio, tačiau kai kurie jaučia daug didesnį artumo poreikį nei kiti. Prisilietimai, bučiniai, apsikabinimai – esminė jų meilės kalba. Nepatirdami pakankamai artumo šie vaikai kenčia didžiulį meilės badą. Ypač svarbūs apsikabinimai tampa sunkiomis akimirkomis, kai nesiseka, kai liūdna, kai gyvenimas atrodo pernelyg komplikuotas. Nuoširdus jūsų artumas tokią akimirką gali tapti didžiule dovana ir vėl grąžinti sparnus.
Vietoje pabaigos
Šios meilės kalbos – tai tik puikus orientyras, padėsiantis žengti pirmuosius žingsnius ir užmegzti su vaiku tikrą, gilų meilės ryšį. Tačiau nepamirškime ir to, kad kiekvienas vaikas yra unikalus. Svarbu jį pažinti, priimti, atidžiai įsiklausyti į jo poreikius. Tada bus nesunku atpažinti savitą jo meilės kalbą, o galbūt netgi susikurti savą, žinomą ir suprantamą tik judviem. Svarbiausia mokyti vaikus kalbėtis apie jausmus, emocijas, savijautą. Taip pat labai svarbu savo norus ir poreikius išreikšti ne kaip pretenzijas pakeltu tonu, o kaip kasdienio ritualo dalį, kaip žaidimą ar tam tikrą susitarimą. Su meile, pasitelkiant švelnų humorą. Nuoširdi meilė, atvirumas, geranoriškumas – kertinis tvirtų gerų ir tvirtų santykių su vaikais akmuo.
Skaitykite leidinyje: "Joga ir ajurveda"
