Daugelis sveikos mitybos žinovų sako, kad kasdien it darbinis arklys sunkiu darbu alinama virškinimo sistema bei daugelis svarbiųjų vidaus organų pavargsta. Be atvangos kemšant,mūsų organai yra priversti nuolat apdoroti vis naują siunčiamą maistą ir turi nedaug laiko pasirūpinti patys savimi, atsinaujinti, apsivalyti. Taigi organizme ima kauptis teršalai, dėl to tunkame, imame sirgti, spartėja senėjimo procesas. Kaip savo knygose teigia sveikos gyvensenos temomis rašantis autorius Genadijus Malachovas, nuolatos ką nors kramtant, perkraunamas sekrecijos aparatas, nusilpsta skrandžio – žarnyno trakto gleivės epitelis, o tai reiškia, kad skrandis bei virškinimo traktas kur kas greičiau dėvisi.
Kokia išeitis? Ji labai paprasta – duoti organizmui laisvadienių t. y. periodiškai susilaikyti nuo maisto. Žinoma, protingai ir sakingai. Dėl ilgalaikio badavimo naudos sveikatos mitybos žinovų nuomonės prieštaringos. Vienareikšmiškai sutariama, kad jei ir ryžtamasi tokiam organizmo išmėginimui, ilgalaikis badavimas turi būti prižiūrimas patyrusių specialistų, jam reikia tinkamai pasiruošti, įvertinti sveikatos būklę. O štai periodiškai surengiamos iškrovos dienos arba vadinamasis pasninkas gali duoti puikių rezultatų ir būti naudingas daugeliui. Nuo seno pastebėta, kad be valgio praleistos dienos padeda apsivalyti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, nuskaidrina protą, suteikia naujos energijos.
Tiesą sakant, tradicija leisti organizmui pailsėti nuo maisto, apsivalyti nieko nauja. Tai nuo neatmenamų laikų propaguojama daugelyje religijų bei dvasinių praktikų. Tarkim, krikščionys turi gavėnią, adventą, judėjai – šabą, kuris prasideda kiekvieną penktadienį leidžiantis saulei ir baigiasi šeštadienio vakare, hinduistai – ekadašį ir pan.
Apie pasninkavimo naudą daug kalbėjo ir garsus mūsų tautos sveikuolis Vydūnas. Ne tik kalbėjo, bet ir pats tai praktikavo. „Žmonės per dažnai ir per daug viso ko valgo. Daug daugiau žmonių mirštą per daug valgydami negu badu. Žmonės stačiai žudo save maistu, ir kiek jie jo praryja. Todėl vienas svarbiausių patarimų visiems, kurie nori sveiki, jauni ir gražūs būti, yra šisai: Nevalgykime daug! – sakė sveikos gyvensenos propaguotojas.Vydūnas pats taip maitinosi ir visiems patarė valgyti tik tam tikru laiku ir jokiu būdu nekramsnoti tarp valgymų, nes tada organizmas apkraunamas, maistas tinkamai nesuviršinamas pūva žarnyne ir nuodija kraują bei teršia organizmą. Išvis susilaikyti nuo maisto Vydūnas patarė ligoniams. „Žmonės tiki, esą sergančiam reikia stiprių valgių. O tai didis kvailumas. Kad kūnas serga, jis yra silpnas. Stipriam valgiui virškinti reikia daug jėgos. Kur kūnas jos gaus, kad jis valgiais dar apsunkinamas ir todėl dar daugiau silpninamas?“ – protino jis tautiečius ir kaip pavyzdį rodė gyvūnus, kurie negaluodami iškart nustoja ėsti.
Kiek ir kada badauti?
Teorijų šiuo klausimu esama įvairių. Vieni atsisako maisto 24 val. kartą per savaitę (paprastai tą pačią savaitės dieną). Kiti renkasi 2-3 dienų badavimą kartą per mėnesį. Kitiems priimtiniausias variantas - ekadašis. Pasak hinduistų, ekadašio dienomis mėnulio įtaka žmogaus organizmui yra ypač nepalanki, žmonės tampa labiau pažeidžiami, imlesni visokioms negeroms pagundoms. Joms atsispirti galima tik atsiribojant nuo malonumų bei aistrų ir nukreipiant mintis į Dievą, pasineriant į maldą, meditacijas. Patarimas per ekadašį susilaikyti nuo maisto, turi gana praktišką reikšmę. Šių dienų paskirtis – padėti kūnui išsaugoti sveikatą ir harmoniją. Ajurvedos žinovai nuo seno sakė, jog ekadašio dienos – puiki galimybė įveikti daugelį ligų. Jei tuo metu pasninkaujame, organizmas sustiprėja ir atsigauna, tampame kupini jėgų ir gyvenimo džiaugsmo.
Pravartu žinoti
Kuris badavimo būdas geresnis: kartą per savaitę, per mėnesį, ekadašio ritmu? Vienareikšmiškai jums negalėtų atsakyti joks specialistas. Tai veikiau individualaus pasirinkimo reikalas. Bet kuriuo atveju, ruošiantis nevalgymo dienai, verta paisyti kelių dalykų, kuriuos rekomenduoja patyrę šio reikalo žinovai.
· Badavimas organizmą veikia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Taigi labai svarbu tinkamai pasiruošti. Dieną prieš badavimą pradėkite lėtinti gyvenimo tempą, venkite streso, itin aktyviai sportuoti, eikite anksčiau miegoti. Taip pat paruoškite savo organizmą: atsisakykite kofeino turinčių gėrimų (kavos, arbatos), sunkiai virškinamų, riebių patiekalų, mėsos, saldumynų, neprisivalgykite vakare.
· Iškrovos dieną geriausia praleisti ramiai, be skubos, daugiau būkite gryname ore, pasistenkite galvoti tik apie tai, kas malonu, užsiimkite mėgstama veikla, pasilepinkite vandens procedūromis. Jei jūsų emocinė savijauta bus gera, mintys nekryps maisto link.
· Jei norite visapusiškai apsivalyti, badaujant verta susilaikyti ne tik nuo maisto, bet ir nuo blogų emocijų bei informacijos pertekliaus. Venkite barnių, ginčių. Svarbius pokalbius atidėkite kitai dienai. Nežiūrėkite televizoriaus, nenaršykite po internetą ir soc. tinklus. Tą laiką verčiau skirkite ilgam pasivaikščiojimui gamtoje – tai padės dar veiksmingiau „išsikrauti“.
· Fizinis aktyvumas iškrovos dieną sveikintinas, bet turi būti lengvas ir saikingas. Geriausia tiesiog kuo daugiau vaikščioti. Puikiai tinka meditacija, įvairūs kvėpavimo pratimai – jie padeda atsipalaiduoti bei aktyviau valytis organizmui.
· Baigę iškrovos dieną, neskubėkite sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Kitą dieną pasistenkite pradėti taip pat ramiai, be streso ir skubėjimo. Nepulkite prie šaldytuvo. Puiki dienos pradžia stiklinė šilto vandens (galite dar pagardinti trupučiu medaus). Visą dieną stenkitės valgyti lengvai virškinamą maistą – geriausiai šviežias ar troškintas daržoves, salotas, šviežias uogas, vaisius.
