„Žmogiškoji esybė nuostabiausiai suklesti ir praturtėja tada, kai su kitais dalijasi meile, tiesa, grožiu, teisingumu, gerumu ir gausa. Šiaip ar taip, visi drauge esame ta pati beribė sąmonė. Mūsų individualumas tėra iliuzija, kuri veda į sumaištį, vienatvę, dvasios skausmą. Nuoširdi bendrystė – štai kas gali išgelbėti žmoniją nuo visų kančių“, – teigia kvantinio mokslo aktyvistas dr. Amitas Goswamis.

Įvairios apklausos ir tyrimai atskleidžia, jog vis daugiau šiuolaikinių žmonių jaučiasi vieniši, niekam nereikalingi. Galbūt dėl to verta pasigilinti į A. Goswamio ir kitų novatoriškai mąstančių mokslininkų pamėgtą kvantinę teoriją, kuri teigia, jog iš tiesų niekada nebūname vieni – kvantiniame lygmenyje esame viena visuma su viskuo, kas egzistuoja.

Nors… įklimpti į vienatvės ir atskirtumo pelkę šiais laikais pagundų daug. Žiniasklaida, internetas ir visos kitos modernios komunikavimo priemonės, regis, yra susimokiusios mus visus supriešinti ir suskaidyti. O ką daryti, jei nesame nusiteikę fanatiškai palaikyti kokią vieną pusę, norime mažiau pykti, pyktis ir daugiau draugauti? Deja, daugybei žmonių, netgi iš artimos aplinkos, toks požiūris nepriimtinas. „Jei tau patinka tai, kas nepatinka man, vadinasi, tu prieš mane“, – leidžia suprasti jie. Jiems būtina žinoti, kuriai barikadų pusei priklausome – kitaip negali būti. Ir ką tada daryti? Imti tų žmonių nekęsti, toliau demonstruoti jiems palankumą ar atsiriboti ir užsisklęsti savyje? 

Didžioji mūsų atskirties problema yra ta, kad viešosiose komunikavimo erdvėse sukuriama begalė galimybių susipriešinti, ir maža tokių, kurios įkvėptų jungtis. Ne tik bendraminčius, kad šie grupelėmis galėtų veiksmingiau kovoti su tais, kurie gyvena ir mąsto priešingai, jungtis visus – tokius, kokie esame, su savo pažiūromis, trūkumais ir privalumais. Iš tiesų tokia yra mūsų esminė prigimtis. Norime tai pripažinti, ar ne, tačiau esame labai glaudžiai vieni su kitais susiję. Ir kol kas nors jausis nelaimingas, įžeistas, supriešintas, atskirtas, visas šis nemalonių jausmų spektras žeis ir mus. Galbūt kartais netiesiogiai, bet būtinai vienaip ar kitaip palies. Kaip tai suprasti? Į visą šią painiavą aiškumo gali įnešti kvantinė teorija, kuri teigia, kad kvantiniame lygmenyje visi esame tarpusavyje susiję ir veikiame vienas kitą. Maža to, šiame lygmenyje esame ne atskiri individai, o viena nedaloma visuma – beribės energijos vandenynas. Taigi jei tikėsime ir remsimės šia teorija, iš tikrųjų nei vienatvė, nei priešingos stovyklos neegzistuoja. Visa tai – mūsų protų sukurtas žaismas. Ir tai nėra iš piršto laužtas teiginys – ši teorija tyrinėjama jau ne vieną šimtmetį. Atliekami įvairūs tyrimai bei eksperimentai, tiesiog „sprogdinantys“ įprastą, stereotipinį pasaulio suvokimą ir atveriantys visai naują, neįtikėtiną tikrovę.

Esame nedaloma visuma

Reiktų pridurti, jog tai, ką šiandien vis garsiau ir įtikimiau skelbia kvantinės fizikos tyrinėtojai, nėra nauja. Įvairiose Rytų tradicijose supratimas, kad subtiliausiuose lygmenyse esame vientisos visumos dalis, egzistuoja tūkstančius metų. 

Viena senovinė indų legenda pasakoja, kad visa, kas iš pradžių buvo, tai – vientisa sąmonė, kuri, norėdama pažinti pati save, nusprendė pasidalyti į begalybę dalelyčių. Taip atsirado visata ir visos joje egzistuojančios būtybės. Tačiau, nepaisant to, kad šios dalelytės atrodo atskiros, jos yra kilusios iš to paties šaltinio ir yra vienos ir tos pačios prigimties. Būtent dėl to, priešpriešos „tu“ ir „aš“ tėra iliuzija. Jogos filosofijoje ši bendrumo ir vientisumo būsena, kurioje nėra jokio dualumo, vadinama samadhi, o dzenbudistams ji žinoma kaip satori. Kita vertus, visai nesvarbu, kaip ją pavadinsime, tiesiog turime pripažinti: labai tikėtina, kad esame visai kitokios esybės, nei esame įpratę save įsivaizduoti.  

D. Bohmo versija 

Kvantinė teorija šią nuo senovės egzistuojančią vieningos visumos idėją pakylėjo į naują – mokslinį – lygį. Tiesa, šios srities pionieriai buvo nesuprasti, nes tai, ką skelbė, atrodė skandalinga ir nesuvokiama įprastu mąstymu. Vienas tokių mokslininkų buvo fizikas Davidas J. Bohmas. Atlikdamas tyrimus šis mokslininkas iškėlė mintį, kad subkvantiniame lygmenyje egzistuoja kur kas gilesnė realybė. Pasak jo, viskas –  pradedant elektronais, baigiant visu kosmosu, yra vienas didžiulis superorganizmas. D. Bohmas tvirtino, kad iš tiesų nėra sąvokų „aš“ ir „tu“, „mes“ ir „jie“, „vidinis“ ir „išorinis“ pasaulis. Viskas tėra vienas vientisas „aš“. Kad būtų suprantamiau, įsivaizduokite, kad stovite parduotuvės viduryje: visa, kas joje yra (prekystaliai, prekės, kiti pirkėjai, kasininkai, pati parduotuvės patalpa ir t. t.) – ne kas kita, o jūsų pačių esybės dalelės. Skamba neįtikėtinai, tiesa? Tačiau, kaip teigė D. Bohmas ir kaip tvirtina kiti šiuolaikiniai kvantinės fizikos mokslininkai, subatominiame lygmenyje nėra skirtumo tarp lentynos, banano, greta stovinčio pirkėjo rankos, jūsų plauko, mus supančio oro ir pan. 

D. Bohmas buvo tikras, kad kvantinės fizikos atradimai gali iš esmės pakeisti šį pasaulį. Pasak jo, jei kiekvienas pasaulio žmogus, pažvelgęs į veidrodį, pamatytų tikrąjį save – begalinę, neaprėpiamą esybę, neatsiejamą nuo visumos, pasaulyje neliktų susipriešinimo, smurto, godumo, karų ir viso kito blogio, kurį žmonės daro kitiems, manydami, kad taip gali susikurti asmeninę gerovę. Ir daugiau niekas nesijaustų vienišas, nes visi suvoktų, kad nesvarbu, kur yra, visada bus susijungę su kitais. 

Beje, kad esame glaudžiai susiję tarpusavyje, įrodė dar vienas kvantinės teorijos bei transcendentinės meditacijos tyrėjas Johnas Hagelinas, 1993 m. atlikęs plačiai pagarsėjusį eksperimentą. Mokslininkas Vašingtone surengė masinę meditaciją, per kurią 2500 medituojančių žmonių „transliavo“ į aplinką šviesą, meilę ir taiką. Eksperimentas atskleidė įdomų dalyką: tuo metu mieste smurto ir nusikaltimų lygis sumažėjo net 25 proc. Įsivaizduokite, kokią galią savyje nešiojamės ir kaip jos nesugebame įvertinti bei nukreipti tinkama linkme... 

Kvantinis požiūris į vienatvę

„Kadangi esame visumos dalis, mūsų įtaka aplinkai didžiulė. Savo emocijomis, mintimis, būsenomis mes kuriame tam tikras vibracijas ir jomis veikiame ne tik save, bet ir visa, kas mus supa. Ypač kitus žmones. Ne tik artimus, bet ir visai nepažįstamus, sutiktus atsitiktinai, ir netgi tuos, kurių galbūt niekada nebuvome sutikę. Būtent tai akcentuoju savo pacientams, kurie ateina kupini neigiamų nuostatų“, – teigia psichologė, kvantinės teorijos tyrinėtoja bei knygos „Gyvenimas kvantinėje tikrovėje“ autorė Valerie Varan. Pasak jos, vienišumo jausmas taip pat yra tam tikra iliuzinė neigiama nuostata. „Kai savo pacientams pasakau, kad vienatvė neegzistuoja, jie labai nustemba. Kartais netgi pykteli. Jie juk jaučiasi vieniši ir šiems žmonėms tai realus, skausmingas išgyvenimas. Iš kur šis išgyvenimas kyla? Paprastai iš mūsų ego (beje, vertinant kvantiniu požiūriu, taip pat iliuzinio). Atkreipkite dėmesį, ką mintyse sakome sau, kai jaučiame slegiančią vienatvę. Dažniausiai tai būna štai tokios mintys: „Manęs niekas nemyli“, „Aš niekam nereikalingas, neįdomus“, „Aš niekam  nerūpiu“ ir pan. Pastebėjote, šiose frazėse vyrauja įvardžiai „aš“, „manęs“. „Aš“ šiame kontekste – tai nuo viso pasaulio atskirtas asmuo arba pasaulio centras, apie kurį turėtų suktis (bet, deja, nesisuka!) visi kiti. Kažkas turėtų mus mylėti, džiuginti, apdovanoti dėmesiu. Kol koncentruojamės į save ir laukiame malonių iš kitų, visada rizikuojame patirti skaudžių nusivilimų. Vienatvės jausmą galime įveikti tik pakeitę suvokimą ir pradėję nuoširdžiai sąveikauti su kitais.“

Ką galite pakeisti?

Pirmas dalykas: jei trokštate išsivaduoti nuo vienatvės ir atskirties jausmo, nelaukite, kol kas nors ateis ir šį darbą atliks už jus. Jei manysite, kad jūsų vienatvę gali išsklaidyti tik kiti žmonės, uždarysite save labai siaurų galimybių kambarėlyje ir tapsite visiškai priklausomi nuo aplinkybių. Betgi jūs, kaip ir kiekvienas iš mūsų, esate kūrėjas. Tad drąsiai imkitės kurti savo gyvenimo aplinkybes. Prieš jus – beribių galimybių pasaulis! 

Trūksta bendravimo? Užuot sunkiai dūsavę ir žiūrėję į jaukiai bendraujančius žmones, parodykite iniciatyvą ir patys ženkite pirmą žingsnį. Net neabejotina, kad jūsų gyvenime yra bent vienas žmogus, su kuriuo norėtumėte išgerti puodelį arbatos ir pasišnekučiuoti. Tiesa, pasiryžę veikti, pasirūpinkite ir tuo, kad iš jūsų sklistų tik teigiamos vibracijos ir gera nuotaika (prisiminkite kvantinę teoriją: jūsų vibracijos smarkiai veikia aplinkinius). Vienišais save laikantys žmonės gana dažnai atstumia kitus dėl to, kad yra „sunkūs“, negatyvūs pašnekovai. 

Trūksta dėmesio? Nelaukite, kol jo lyg išmaldos suteiks kiti. Ir nesiskųskite, kad esate niekam nereikalingi. Galite tapti reikalingi kad ir tiems, kurie mano, kad yra niekam nereikalingi. Tokių žmonių aplink apstu. Apskritai galite tapti reikalingi visiems. Tiesiog supraskite, kad iniciatyva jūsų rankose ir tik aktyviais veiksmais, o ne dūsavimais galite ką nors keisti. Tas, kuris duoda, visada patiria didesnį džiaugsmą ir vienovę su visa visata, nei tas, kuris tik tikisi, prašo ir reikalauja. 

Skaitykite leidinyje: "Joga ir ajurveda"