Ugdymas hygge dvasia

© Joga ir ajurveda.  Nuotrauka: © Adobe Stock

Nors laikai smarkiai keičiasi, daugelis vakariečių tėvų vis dar nori, kad vaikai džiugintų mokslo pasiekimais, pagarbos verta karjera, būtų visur geriausi. Ir tik nedaugelis sąmoningai stengiasi, kad jie užaugtų laimingi ir gyvenime jaustųsi jaukiai. Būtent šie dalykai labiausiai vertinami danų, tituluojamų laimingiausiais pasaulio žmonėmis.   
 
Jei kas paprašytų nupasakoti, kaip turėtų atrodyti šalis, kurioje gyvena laimingiausi pasaulio žmonės, daug kam mintyse tikriausiai iškiltų idiliškas vaizdelis su nuolat šviečiančia saule, žydra jūra, medžiais, apkibusiais sultingais egzotiniais vaisiais ir pan., bet tiesa yra kitokia – laimingiausių žmonių šalimi įvardijama Danija visai ne tokia. Jos gyventojų nelepina geri orai ir rojaus sodai čia nežydi. Tačiau danai vis tiek laimingi ir tiek. Kurgi slypi paslaptis? Ją apibūdina visa apimantis magiškas žodis hygge, kurio neįmanoma išversti, tik galima apibūdinti kaip gebėjimą  susikurti sau jaukumą ir vidinį komfortą iš malonių kasdienių smulkmenų, pasitelkiant šiltą bendravimą, dėmesingumą sau ir kitiems. To čia vaikai mokomi nuo kūdikystės. Tai anaiptol nereiškia, kad danai tik sėdi apsikamšę minkštomis pagalvėlėmis tarp plevenančių žvakių ir be paliovos džiūgauja. Šioje šalyje, kaip ir kiekvienoje kitoje, esama žmonių, kuriuos kamuoja socialinės, ekonominės, emocinės, fizinės ar dvasinės problemos. Tačiau gerų dalykų iš šios tautos pravartu pasimokyti ir mums, jei norime auginti ir auklėti laimingesnius vaikus. Apie tai yra prirašyta nemažai studijų, išleista knygų, taip pat ir lietuvių kalba. Ypač daug pozityvių ugdymo dalykų pateikia dviejų autorių – Jessicos Joelle ir Iben Dissing Sandahl – knyga „Vaikų auklėjimas pagal danus“, iš kurios keletą minčių ir cituojame tiems tėvams, kuriems labiau rūpi užauginti ne pasiekimais ego pamaloninančią, o savimi pasitikinčią, emociškai tvirtą ir nesumeluotą gyvenimo džiaugsmą vertinančią asmenybę. 

Apsvarstykite ir išbandykite!

ü Pirmas žingsnis į laimingų vaikų ugdymą yra jų savivokos didinimas ir sąmoningų sprendimų apie savo veiksmus bei reakcijas priėmimas. Būtent taip tampama geresniais tėvais ir geresniais žmonėmis. Ir būtent taip sukuriame gerovės palikimą ateities kartoms. 

ü  Pirmiausia akcentuojama ne vaiko akademiniai įgūdžiai, o jo emocinė ir dvasinė gerovė, artimas, empatiškas ryšys, kūrybiškas požiūris. Jie žino: emociškai stiprus ir laimingas vaikas reikiamu metu įgis ir akademinių žinių bei mokės jas tinkamai bei kūrybiškai pritaikyti savo gyvenime.

ü  Leiskite vaikams laisvai žaisti! Taip, kaip jie nori ir kuo daugiau. Daniškojo auklėjimo propaguotojai teigia, kad vakarietiškai ugdomų vaikų gyvenime pernelyg mažai vietos likę paprastiems vaikiškiems žaidimams. Tėvai skuba savo atžalas kuo anksčiau leisti į mokslus, veda į visokiausius būrelius ir pamiršta, kad pati vertingiausia ugdomoji veikla vaikui – dalyvavimas kasdieniame gyvenime, santykių aiškinimasis smėlio dėžėje, nevaržoma kūryba, smalsūs gamtos stebėjimai ir tyrinėjimai.

ü  Ko vaikai mokosi laisvai žaisdami? Emocinio atsparumo, gebėjimo valdyti nerimą, gyvenimiškų, socialinių įgūdžių. Kaip sako knygos „Vaikų auklėjimas pagal danus“ autorės, tikroji laimė neateina tik iš gero išsilavinimo. Vaikas, mokantis susitvarkyti su stresu ir įgyti draugų, turi visai kitokius gyvenimiškus įgūdžius nei matematikos genijus, aktyviai skatintas visą savo dėmesį sutelkti tik į mokslo pasiekimus. 

ü  Vaikui reikia palikti užtektinai erdvės mokytis, augti, žaisti, suteikiant tiek pagalbos ir patarimų, kiek jam reikia. Tėvams reikėtų nesikišti tol, kol tai nėra būtina, bei suteikti vaikams galimybę patiems susikurti pasitikėjimą savimi, laisvai kurti, atrasti dominančius žaidimus. 

ü  Jei norite, kad jūsų vaikai būtų ištikimi sau ir atviri kitiems, pirmasis šia kryptimi vedantis žingsnis yra nuoširdus vaikų auklėjimas. Iš tėvų vaikams reikia ne tobulumo, o atvirumo apie patiriamus jausmus. Vaikai visą laiką stebi, kaip jūs susidorojate su pykčiu, džiaugsmu, nusivylimu, sėkme ir kaip tuos potyrius išreiškiate pasauliui. Užtat danai savo vaikams stengiasi būti nuoširdumo pavyzdžiais ir rodyti, kad visos emocijos yra priimtinos.

ü  Jei vaikas kažko klausia, danai visada stengiasi atsakyti sąžiningai ir atvirai. Žinoma, atsakymą suderindami su vaiko amžiumi ir suvokimo lygiu. Vaikai jautriai jaučia netikrumą, tad būdami nenuoširdūs pakenksime vaiko gebėjimui suvokti, kas teisinga, o kas melaginga.

ü  Danijoje kuklumas yra labai didelė vertybė. Būti kukliam reiškia suprasti savo vertę taip gerai, jog jums nereikia kitų, kad jaustumėtės svarbūs. Dėl to danai stengiasi vaikų neperkrauti komplimentais. Jei ugdysime vaiko pasitikėjimą savo gebėjimais įvaldyti įgūdžius ir tobulėti, o ne puoselėsime jo įsitikinimą, kad ir taip jau viską išmano ir yra pats geriausias, vaikas turės daug tvirtesnį pagrindą augti. Taip skatinama vidinė stiprybė ir atsparumas. 

ü  Stiprioji danų tėvų savybė – realistiškas optimizmas. Ką tai reiškia? Gebėjimas realiai matyti ir pripažinti nemalonius dalykus ar problemas, bet į tai nesusitelkti, o atrasti teigiamų gyvenimo aspektų. Tam danai pasitelkia humorą, atkreipia dėmesį į pozityvius akcentus. Taip vaikai mokomi lengviau susidoroti su gyvenimo pakilimais ir nuosmukiais, nepalūžti.

ü  Dar vienas vidinio stabilumo šaltinis – empatijos ugdymas. Tiek mokykloje, tiek namų aplinkoje vaikai mokomi nebijoti savo pažeidžiamumo, atpažinti savo ir kitų jausmus, suvokti, kas skatina elgtis vienaip ar kitaip. Tarkim, gatvėje nemaloniai apžodžiavo suirzęs praeivis. Tipiški vakariečiai tėvai tikriausiai pavadintų šį žmogų bjauriu tipu. O štai tipiški danų tėvai su vaikais pasvarstytų, kodėl jis toks piktas. Galbūt labai pavargęs, o gal susikrimtęs dėl kokios nesėkmės... Puoselėdami vaikų empatiją padedame jiems kurti geresnius ir jautresnius santykius ateityje. Juk būtent tokie santykiai yra tikros laimės ir gerovės pagrindas. 

ü  Norite, kad jūsų vaikai būtų pagarbūs? Turi suprasti, jog reikia pagarbiai elgtis su kitais, kad kiti pagarbiai elgtųsi su tavimi. Užtat yra vengiama auklėjimo metodų, žeminančių vaiko orumą, fizinio ir psichologinio smurto, diktato, kategoriškų ultimatumų. Danų filosofija paprasta: gerumas gimdo gerumą, ramybė gimdo ramybę, o vaikas nėra blogas, blogas gali būti jo veiksmas. Tai galima su vaiku aptarti, išsiaiškinti priežastis, pasekmes ir atrasti geresnes alternatyvas.

ü Vaikai jau nuo ankstyvo amžiaus skatinami įsitraukti į komandinę veiklą ir mokomi atpažinti kitų silpnybes bei stiprybes. Ne tam, kad galėtų manipuliuoti, o kad padėtų kitiems jaustis geriau, patirtų daugiau sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu. Jiems aišku, kad artimųjų, draugų, kolegų laimė yra tiesiogiai susijusi su jų pačių laime. Dėl to bendrystė pagal danus yra hygge filosofijos kerinis akmuo. Be jos gyvenimas niekaip negalėtų būti jaukus ir teikti džiaugsmo. 


Skaitykite leidinyje: "Joga ir ajurveda" 



Patiko straipsnis? Pasidalinkite: