Regis, lyg ir aišku, kas gali atimti iš mažųjų vaikystę, ramybę ir lėtas pažinimo akimirkas. Tačiau neretai gera linkėdami tėveliai vežioja atžalas iš vieno būrelio į kitą, akcentuodami tik akademinius laimėjimus. Darželio MEDUTIS direktorė atskleidžia, ar to tikrai reikia ir kokį pasaulį mato vaikai.
Sigita Mumgaudienė
„Neskubėkime iš vaikų atimti nerūpestingos vaikystės. Šiuo laikotarpiu svarbiausia ne akademinės žinios, bet buvimas savimi, su žmonėmis, kuriems tikrai svarbu, ką vaikas jaučia, kokius išbandymus pereina, kam ištiesia ranką pasitikėdamas aplinka. Būkime tėvais ar ugdytojais, kuriems svarbu, ne kiek mažasis moka, bet kokiu žmogumi užaugs, kokius gerus darbus darys, ką įkvėps savo tikėjimu ir pavyzdžiu. Svarbu ir emocinis intelektas, kuris padaro vaiką tikru žmogumi. Siūlau pabūti akimirką vaikais ir pamatyti pasaulį jų akimis.
Man vieni. Mano akys nukreiptos į tave, pasauli. Mano pasaulis juda, šypsosi, juokiasi, laiko mane už rankos, kutena, švelniai glosto. Iš pradžių aš jo klausau. Esu apsuptas šilumos, rūpesčio, meilės, garsų. Vėliau aš jį skanauju – saldus saldus skonis pripildo gyvybingumo. Tas skonis visada liks mano atmintyje, pasąmonėje, širdyje. Tada mano pasaulis įgauna formą – matau į mane žvelgiančias akis, kurios skaito mano mintis, žiūri į mane, šypsosi, visada drąsina, palaiko. Paskui atrandu kažką savo. O, pasirodo tai mano koja, o gal ranka? Pasaulis plečiasi, aš augu... Kas gi man svarbiausia? MAMA. Ji mano pasaulis, aplink kurį viskas sukasi. Jos emocijos, nuotaikos, judesiai – viso mano pasaulio pagrindas. Jaučiuosi laimingas, nes esu čia, o gal mano pasaulis yra manyje...
Aš augu – pasaulis plečiasi. Man greit bus treji. Labai myliu mane supančius žmones, tarp jų jaučiuosi saugus. Įdomu aplinkinius stebėti, iš jų mokytis, būti čia ir dabar. Man svarbu, kad greta esantieji pajustų mano emocijas: nepasitenkinimą, kartais skausmą ir nerimą, kūno ir minčių pokyčius. Man svarbu, kad jie priimtų mane tokį, koks esu, ir neskubėtų nuvesti į suaugusiųjų pasaulį. Ar man svarbu mokytis? Svarbu, bet mano mokymasis vyksta per žmones, esančius kartu. Kiek gėrio jie skleis, tiek to išmoksiu ir aš. Man svarbu sodinti augalą – taip pažįstu gyvybę. Man svarbu lesinti paukštelius – taip mokausi dalytis. Man svarbu klausytis švelnių žodžių – taip aš mokausi kalbėti. Man svarbu būti su tais žmonėmis, kuriems rūpiu, nes tada aš mokausi rūpintis. Ar tai žinios? Taip, bet tai meilės žinios.
Aš augu. Man greit penkeri. Kas gi svarbiausia dabar? Santykis su draugais, noras būti su jais, noras draugauti ir užaugti. Noriu būti vaiku, kuris moka išgirsti, ką sako draugas, ugdytojas, šeimos nariai, bet noriu ir pats būti išgirstas. Aš mokausi raides ir žodžius tiesiog dainuodamas, klausydamas pasakų, sekamų išmintingų žmonių. Aš mokausi skaičiuoti pažindamas savo draugus ir norėdamas atsistoti kartu su jais į vieną eilę... Aš mokausi dalytis žaislais, nes noriu, kad visi vaikai žaistų kartu su manimi. Aš mokausi suprasti draugo skausmą, kai jam kažką skauda. Gal tampu gydytoju, o gal mokslininku, kuriančiu vaistą nuo visų ligų. Aš stebukladarys, turintis burtininko lazdelę, kuri išgydo visų žmonių skausmą. Taip, aš mažas žmogus, turintis stiprią, lakią fantaziją. Tai ji, fantazija, bus mano ateities pamatas. Tiek, kiek dabar išmoksiu svajoti, kiek išmoksiu pažinti pasaulį savo pojūčiais, su tokia aistra gyventi ir liksiu. Ar jūs tikrai norite, kad aš tapčiau suaugusiuoju anksčiau? Gal tiesiog leiskite man žaisti su žmonėmis, kurie manimi tiki...
Aš augu. Man greit septyneri. Kliba pirmasis dantukas... Suprantu, kad mano kūnas ruošiasi naujam startui. Naujam gyvenimo keliui. Gyvenu su mintimi, kad pasaulis aplink mane yra nuostabus. Mano ausys didelės ir plačios, pasiruošusios priimti viską, ką jūs sakote. Mano akys didelės, kaip du didžiuliai ežerai. Jos pasiruošusios pamatyti visus pasaulio stebuklus. Mano širdis pilna meilės iš vaikystės rūpestingumo, nes ji užpildyta tikrumu ir nuoširdumu. Aš jau didelis, galiu pasirūpinti mažesniu, vesti jį į parką, uždegti jam šviesą, užrišti šaliką ar duoti ranką, kai jam neramu. Jei nėra jo mamos, aš esu draugas ir jo mažas globėjas.
Aš tikrai pasiruošęs būti žmogumi...
Aš tikrai pasiruošęs mylėti tave gyvenime...
Daugiau info: darzelismedutis.lt
