Kartais ieškodami ypatingų guru ir gilių dvasinių patirčių žmonės nukeliauja tūkstančius kilometrų, lanko aibę mokymų ir seminarų. Tačiau neretai besivaikydami kažko nepaprasta, prarandame galimybę įžvelgti, jog daugelis atsakymų į mums svarbius egzistencinius klausimus glūdi visai čia pat.

Istorija, kurią norime jums papasakoti yra apie Datatrėją – dieviškąjį mokytoją, jogų jogą, didį asketą, minimą daugybėje šventųjų vedinių raštų. Visoje Indijoje jis šlovinamas kaip dievybė ir trimurti avatara, į kurį vienu metu įsikūnijo visa dieviškoji trejybė Višnu, Brahma ir Šiva (tiesa, kai kuriuose šaltiniuose teigiama, jog jis - vien tik Višnu įsikūnijimas). Pasakojama, kad Datatrėja buvo tas, kuris aukščiausiąją išmintį pasiekė be jokių guru – vien tik stebėdamas gamtą ir žmonių gyvenimą.

Pirmoji Datatrėjos mokytoja – ŽEMĖ

„Iš Žemės aš išmokau gebėjimo besąlygiškai atleisi, kantrybės ir nuolankios tarnystės. Nors žmonės ją mindo, rausia, teršia, Žemė nepyksta ir nekeršija. Ji ne tik kad visada kantri ir nuolanki, bet dargi dovanoja visa, ką turi geriausio. Įkvėptas šio pavyzdžio supratau, kad ir kiekvienas išmintingas žmogus turi išmokti visada atleisti ir daryti kitiems gera, neskirstydamas jų į gerus ir blogus, į vertus ir nevertus.“

Antrasis mokytojas – ORAS

„Iš oro išmokau, kad siekiantis tobulėti žmogus turi valgyti tik tiek, kiek būtina palaikyti gyvybę ir ne daugiau. Kad augtume dvasiškai ir įgytume kosminės išminties, mums reikalingas fizinis kūnas. Kad kūnas būtų gyvas ir sveikas, jam būtina suteikti maisto. Tačiau valgymas neturi tapti aistros ir malonumo objektu.

Iš oro taip pat išmokau gebėjimo neprisirišti. Oras kontaktuoja su gausybe daiktų, turinčių įvairių savybių, bet jis neprisiriša nė prie vieno iš jų, nė vienam nejaučia nei simpatijos, nei antipatijos. Jis visada išlieka tyras.“

Trečiasis mokytojas - DANGUS

„Pažvelk į dangų. Jis persmelkia viską. Dangaus erdvė gali egzistuoti puoduose ir pan. juos užpildydama, tačiau su jais nesusiliedama. Maža to, ši erdvė yra beribė ir negali būti nei perpjauta, nei padalinta. Matydamas tai, aš supratau, kad mūsų dvasia arba „Aš“, nors ir yra daugybėje kūnų, iš tiesų taip pat negali būti su jais tapatinama. „Aš“ yra nedalomas ir egzistuoja visur ir visuose.

Dar vienas dalykas: danguje plaukiantys debesys susiformuoja iš jo sąlyčio su trim elementais: žeme, vandeniu ir ugnimi, o oro pagalba jie juda dangumi. Tačiau debesys nė kiek nesudrumsčia ir neužteršia dangaus. Tai stebėdamas supratau, kad panašiai ir mūsų dvasia negali būti užteršta savybių, kurios yra elementų, formuojančių fizinį kūną, rezultatas.“

Ketvirtasis mokytojas – VANDUO

„Švara, tyrumas, takumas ir švelnumas – tai esminės vandens savybės. Štai kodėl vanduo gali švarinti kitus daiktus. Iš vandens aš išmokau, kad įgiję tokių savybių, mes taip pat galime padėti apsivalyti kitiems. Turėdami švarią širdį, kalbėdami gražius, malonius žodžius ir skleisdami meilę visoms esybėms, mes galime apvalyti vien žvilgsniu, kalba ar prisilietimu.“

Penktasis mokytojas  - UGNIS

„Ugnis ryški ir kaitri, prie jos neįmanoma prisiliesti. Ji praryja viską, kas pasitaiko jos kelyje. Tačiau nė vienas daiktas, kurį ugnis paliečia, negali jos suteršti. Atvirkščiai, kai ugniai aukojamos aukos, ji gali bet ką apvalyti nuo nuodėmių. Lygiai taip pat ir jogas turi valdyti žinias, nebūti įtakojamas kitų. Viską, ką gauna, nesvarbu, gera, ar bloga, jis turi apvalyti išminties ugnimi.“

Šeštasis mokytojas – MĖNULIS

„Mėnulis tai didėja, tai mažėja, tai išnyksta, tai atsiranda. Tačiau jei atidžiau patyrinėsime šį procesą, pastebėsime, kad tai atsitinka ne su pačiu Mėnuliu. Intensyvėja ir menksta tik jo švytėjimas. Pats Mėnulis visada toks pats. Žmogus panašus į Mėnulį. Kai gimsta jis būna mažas, paskui auga, subręsta, pasensta, sunyksta. Tačiau tai vyksta tik su fiziniu kūnu. Žmogaus dvasia nei auga, nei nyksta -  ji visada tokia pati. Dar vienas dalykas: Mėnulis pats nešviečia, tik atspindi Saulės šviesą. Taip pat ir žmogaus protas bei laikina jo fizinė tapatybė yra tik amžinojo „Aš“ atspindys.“

Septintasis mokytojas – SAULĖ

„Kas nutinka, kai Saulė apšviečia vandenį? Jis ima garuoti. Tačiau Saulė jo sau nepasilieka. Vanduo grąžinamas atgal į Žemę lietaus forma – švaresnis ir grynesnis nei buvo. Saulė mane išmokė, kad ir mes turime visus dalykus bei žinias pasiimti ne dėl savęs, o tam kad grąžintume atgal pasauliui – dar geresne, turtingesne ir tobulesne forma, be jokio prisirišimo ir godumo.

Kitas dalykas, kurį supratau stebėdamas Salę: jei saulėtą dieną pažvelgsime į vandenį, jame išvysime Saulės atvaizdą. Ribotas mūsų protas jį priima kaip atskirą objektą. Iš tiesų yra tik viena Saulė. Ta pati jos šviesa apšviečia pasaulį man, ta pati mano draugams ir bet kuriai kitai gyvai būtybei. Šis pavyzys padėjo man suprasti, kad taip pat yra tik vienas Atmanas (pirmapradė Dvasia), tik mūsų ribotas protas ją suvokia kaip daugybę atskirų būtybių.“

Aštuntasis mokytojas – VANDENYNAS

„Nors vandenynas milžiniškas, jis neleidžia savo paviršiuje likti plūduriuoti nė menkiausiam sausam lapeliui. Jis šį lapelį išskalauja. Taip pat ir jogas neturėtų leisti savo prote plūduriuoti nė vienam troškimui ar aistrai. 

Į vandenyną įteka daugybė upių. Bet nėra ištekančių. Vasarą upių vanduo nusenka, o pavasarį jo padaugėja. Tačiau vandenynas niekada nepersipildo ir niekada neišdžiūsta. Taip pat ir išmintingas žmogus savyje turėtų išsaugoti pastovumą nepriklausomai nuo aplinkybių ar to, kaip su juo elgiasi kiti. Jis neturi leistis užvaldomas džiaugsmo, kai jo troškimai išsipildo, taip pat neturi sielvartauti, kai jie žlunga. Iš vandenyno išmokau praktikuoti vidinę pusiausvyrą ir likti tvirtas bei ištikimas savajai dvasiai.“

Devintasis mokytojas – DRAMBLYS

„Stebėdamas dramblio gyvenimą, išmokau vieno svarbaus dalyko. Dramblys labai stiprus ir protingas gyvūnas, todėl jį labai sunku pagauti. Visgi jis neretai būna sučiumpamas žmonių dėl savo gašlumo. Drambliui paspendžiami spąstai: iškasama duobė ir uždengiama bambukais, žemėmis ir žolėmis, kad nebūtų matoma, tada ant jos padedama iškamša panaši į dramblio patelę. Patinas ją pamatęs apsvaigsta nuo noro poruotis ir skuba tiesiai į duobę. Tai matydamas padariau išvadą, kad nevaldomi geiduliai veikia pražūtingai ir reikia jų saugotis. Tiek vyrams, tiek moterims.“

Dešimtasis mokytojas  - VAIKAS

„Jogai ir jiems lygūs šiame pasaulyje gyvena kaip vaikai. Mažas vaikas neturi jokių rūpesčių. Jo nejaudina kitų pagyros ir priekaištai. Jis visada laimingas žaisdamas pats vienas. Mažo vaiko pavyzdys man parodė, kad asketas turi gyventi taip pat. Skirtumas tik tas, kad mažas vaikas taip gyvena dėl to, kad dar nėra pakankamai sąmoningas ir neturi žinių. Jogas, išlieka nepaliestas jokių rūpesčių dėl to, kad yra pažinęs absoliutų sąmoningumą ir dievišką išmintį.“

Iš viso Datatrėja įvardijo 24 mokytojus iš gamtos.

Skaitykite leidinyje: "Joga ir ajurveda"