Anglijoje gyvenanti lietuvė Ventė Viteikaitė, birželio 9 d. Vilniuje rengianti  „Vegfest LT“ vasaros festivalį, stebina idėjomis ir veiklų gausa, dega aistra tuo, ką daro. 

Veganų festivalis „Vegfest LT“, kurio iniciatorė ir organizatorė esate, šiemet jau šeštasis. Kokią žinutę norite perduoti renginio dalyviams ir kokio atsako sulaukiate?

Šis festivalis skirtas populiarinti veganizmo idėjas, supažindinti visuomenę su augalinio maisto įvairove ir jo teikiama nauda, taip pat padrąsinti veganiškus bei veganams draugiškus verslus. Džiaugiuosi, kad festivalis – labai sėkmingas. Pernykščiame vasaros renginyje apsilankė daugiau nei 5 tūkst. žmonių, panašiai tikimės sulaukti ir šiais metais.

Ką patartumėte žmonėms, kurie nori, bet dvejoja, ar verta apsilankyti „Vegfest LT“ vasaros festivalyje?

Šis festivalis yra skirtas visiems, besidomintiems veganizmu, augaline mityba, sveika gyvensena, ir tiems, kurie mėgsta išbandyti naujoves. Jis jokiu būdu nėra skirtas tik veganams – pagal apklausas vos apie 20 proc. lankytojų yra veganai. „Vegfest LT“ mugėse dalyvauja ir dalyviai iš užsienio, lankytojai gali paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti įvairių ruošinių, ekologiškų produktų, kosmetikos, literatūros apie augalinę mitybą ir sveiką gyvenseną, receptų knygų, virtuvinės įrangos, drabužių, papuošalų, aksesuarų, veganų atributikos, prekių vaikams ir t. t. Itin įdomi šių metų paskaitų programa – žinomas JAV kultūristas Korinas Suttonas skaitys paskaitą apie veganinę mitybą ir baltymus, psichologė Melanie Joy pasakos, kaip sutarti poroje, kai mitybos įpročiai skiriasi, vedų žinovas Darius Ražauskas kalbės apie tai, kokią įtaką mityba turi gyvenimo sėkmei, o gydytoja Aiva Vaivarienė atsakys į klausimą, ar gali vaikai būti veganais, vegetarais ir žaliavalgiais. Taip pat informacijos staliukas nemokamai dalins lankstinukus, receptų korteles, žurnalus, maisto ir kosmetikos mėginukus, bus galima pasikonsultuoti su veganišką gyvenimo būdą pasirinkusiais renginio savanoriais. Lauke vyks koncertinė programa.

Prieš keletą metų socialiniame tinkle „Facebook“ įkūrėte grupę „Lietuvos veganai“. Šiandien ši, 24 tūkst. narių turinti bendruomenė – pagrindinė šalies veganų platforma internete. Puikus darbas nuveiktas! Ar festivalis prie to prisidėjo, ar tiesiog atėjo tam tinkamas metas?

Ačiū! Ši grupė veganų benduomenei labai svarbi, ypač pradedantiesiams veganams – pakeitus įpročius labai svarbu sulaukti palaikymo, ir jei tarp artimųjų nėra veganų, bendraminčių visada galima rasti internete. Grupėje dalijamasi receptais, įvairiais patarimais, atsiliepimais apie veganiškus produktus, veganišką maistą siūlančias maitinimo įstaigas ir t. t. O festivalis gimė natūraliai – mane įkvėpė panašus renginys, vykstantis Londone – „Vegfest UK“. Pajaučiau, kad tokio jau reikia ir Lietuvoje. Neklydau! Nors renginio sėkme net neabejojau, realybė pranoko visus lūkesčius – jau į pirmąjį renginį suplūdo tiek žmonių, kad prekės baigėsi per keletą valandų, o žurnalistai renginį lygino su „Lidl“ atidarymu.

Veganizmas – šiuo metu sparčiausiai pasaulyje plintantis judėjimas. Kuriose šalyse jis aktyviausias ir kokie vėjai pučia Lietuvoje?

Veganizmas gimė Jungtinėje Karalystėje, kur yra įleidęs itin gilias šaknis. Čia teko sutikti trečiosios ir netgi ketvirtosios kartos veganų. Taigi, pasisakęs, kad esi veganas, nieko nenustebinsi. Veganiško maisto pasirinkimas – itin didelis, nuo prekybos centruose siūlomų produktų raibsta akys, o veganiškų patiekalų galima rasti net kaimelių užkandinėse. Augalinės mitybos klausimais daug labiau apsišvietę ir gydytojai. Veganizmas labai populiarus ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Skandinavijos šalyse, JAV, Kanadoje, Australijoje, o daugiausia veganų užfiksuota Izraelyje – taip gyvenantys sakosi net 5 proc. gyventojų. Lietuvoje veganizmas – dar naujiena, tačiau mūsų skaičius taip pat auga itin sparčiai, kone greičiausiai iš Baltijos šalių.

Ką atsakytumėte tiems, kas sako, kad valgyti veganiškai yra brangu, tokių patiekalų kainos kavinėse labai didelės ir tai prabangos reikalas?

Pieno produktų, mėsos pakaitalai – iš tiesų labai brangūs, tačiau jie yra visiškai nereikalingi ir netgi žalingi. Žmogui tinkamiausias yra visos sudėties augalinis maistas, kuris gana nebrangus. Norint sutaupyti, ilgai negendančius produktus reikėtų pirkti didesniais kiekiais ar per akcijas, o trumpo galiojimo – atvirkščiai – tik tiek, kiek suvartosite, kad nereikėtų išmesti. Dar vienas puikus būdas sutaupyti – maistą auginti patiems.

Išsamus interviu žurnale „Joga ir ajurveda“ (2018 m. Nr. 1)