Domimės Gaminame

Budos dubenėlis. Ne tik madinga

Nuotrauka: © Fotolia

Jei vos išgirdus pavadinimą, prieš akis iškyla kukli ryžių ar kitokių grūdų sauja nedideliame variniame dubenėlyje, kuris yra minimalizmo ir atsispyrimo skrandžio džiaugsmams įrodymas, iškart paneigsime – kalba tikrai ne apie tai. Ir su pačiu Buda šis valgis neturi nieko bendra.

Budos dubenėliu dabar madingas valgis pavadintas greičiausiai dėl to, kad yra dedamas į apvalų indą, primenantį Budos pilvą, kuris simbolizuoja palaimą ir gausą. Tokiame dubenėlyje ir pateikiamas spalvingas maistas. Būtent dėl to, kad tilptų ir nebyrėtų per kraštus, maistas tiekiamas giliuose patogiuose dubenyse ir atrodo labai išvaizdžiai (galite pažiūrėti internete į paieškos sistemą įvedę žodžius Buddha bowl). Bet grįžkime prie kilmės. Vieni šaltiniai sako, kad šio maisto pavadinimas dažnai siejamas su budistų vienuolių tradicija eiti per žmones su dubenėliu prašant maisto. Ir anaiptol ne saujelės kitos, o tol, kol jis visiškai užpildomas. Todėl ir su saiku Budos dubenėlio sieti nereikėtų. Porcija – milžiniška, nes valgio išskirtinumas tas, kad valgytojui turi būti patiekta visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Taigi vitaminai ir mineralai labai svarbu. Po to turėtų sekti gerieji angliavandeniai ir baltymai – jų siūloma dėti mažiausiai. Nors sveikos mitybos specialistai baltymų su angliavandeniais pataria nemaišyti, nes jiems skaidyti reikalinga skirtinga skrandžio rūgštinė terp, vis dėlto viskas sudedama į vieną dubenį. Matyt, dėl sotumą ir laimę teikiančios 5 skonių taisyklės, pagal kurią valgant būtina gauti ir aštraus, ir sūraus, saldaus, kartaus ir umami skonio maisto. Beje, jei nežinojote, pastarasis atkeliavo iš rytų virtuvės po to, kai 1908 m. Japonijos mokslininkas Kikunae Ikeda atrado jūržolėse esančią glutamato rūgštį, gerokai sustiprinančią patiekalų skonį. Mokslininkas ją pavadino mononatrio glutamatu arba, populiariai – umami, kas išvertus iš japonų kalbos reiškia „skanu“. Umami, kaip ir daugelis kitų prieskonių, buvo pradėtas gaminti pramoniniu būdu. Tačiau sintetikos mums nereikia, taigi vertėtų rinktis tas pačias skonio stipriklio savybes turinčią fermentuotą soją, pomidorus, alyvuoges. Taigi Budos dubenėlis džiugina visais skoniais ir visomis vaivorykštės spalvomis. Be akiai ir gomuriui lepinti skirtos formos ir turinio, šiam madingam valgiui galima rašyti pliusą už tai, kad neretai į dubenėlį dedama ir vadinamojo supermaisto: sėklų, riešutų ir daigų. Taigi energijai ir žvalumui reikalingų fermentų gaunama į valias.

Išsamiau apie Budos dubenėlį - žurnale „Joga ir ajurveda“ (2018 m. Nr. 1)

Patiko straipsnis? Pasidalinkite: