1. Kūdikis verkia žaislo tik tol, kol jį gauna. Tada meta jį šalin ir verkia ko nors kito. Ar ne toks yra žemiško žmogaus būdas nepaliaujamai siekti laimės? Vos tik jis gauna vieną daiktą, praranda susidomėjimą juo ir skuba siekti kito. Niekas šiame pasaulyje jo ilgą laiką netenkina. O, aklume! Kiek tu turi tęstis, kol, kęsdamas persisotinimą, nuobodulį ir pasišlykštėjimą, pradėsi ieškoti džiaugsmo viduje – vienintelėje vietoje, kur jį tegalima rasti?
2. Kuo labiau tobulėsite
patys, tuo labiau tobulinsite aplinkinius. Kuo laimingesni tapsite, tuo
laimingesni bus jus supantys žmonės.
3. Jūsų asmeninė laimė labai priklauso nuo to, ar
apsaugosite save ir savo šeimą nuo apkalbų sukeltų pasekmių. Nematykite blogio,
nešnekėkite blogai, nesiklausykite apie blogį, negalvokite blogai, nejauskite
blogio. Dauguma žmonių gali valandų valandas šnekėti apie kitus žmones ir
mėgautis apkalbų poveikiu, panašiu į kasdienį išgėrinėjimą. Ar nekeista, kad
žmonės gali kuo lengviausiai, pavydžiai ir kritiškai aptarinėti kitų trūkumus,
bet visiškai nepakenčia tokių užuominų apie save pačius?
4. Permainas dažnai sutinkame
su baime. Ko nors atsisakydami galvojame: „ar nenutiks taip, kad liksiu be
nieko?“ Atsižadėti įprastų dalykų vardan nežinomybės reikia drąsos. Taip pat
nelengva pažįstamą skausmą iškeisti į nežinomą, neaiškią laimę. Protas yra lyg
arklys, metų metus traukęs prikrautą vežimą. Arklys įpratęs prie savo kasdienio
kelio negali patikėti, kad naujas kelias bus lengvesnis. Ir protas nelengvai
atsisako savo senų įpročių, net žinodamas, kad jie atneša vien liūdesį.
5. Niekada nesigraužkite
dėl savo trūkumų. Geriau prisiminkite, ką gero esate padarę ir gėrį, kuris yra
pasaulyje. Įtikinkite save, kad esate iš prigimties tobulas. Taip prisiminsite
savo amžiną Dievo vaiko prigimtį.
6. Yra viena gyvenimo taisyklė,
kurios laikydamiesi galite visada išsaugoti vidinę ramybę, harmoniją ir laimę.
Tiesiog sau sakykite: „Kas ateis savaime, te
ateina".
7. Tiesa tiesiog yra. Ji negali
būti kieno nors parinkta. Kiekvienas turi suvokti ją savo vidine amžinąja
Esatimi.
8. Žmogaus kančia nėra Dievo ar
Gamtos pasipiktinimo žmonija ženklas. Veikiau tai ženklas, kad žmogus neišmano
dieviškojo dėsnio. Dėsnis niekada neklysta.
9. Galite palikti pasaulį ir
išeiti medituoti į mišką, bet jūsų žemiškieji troškimai gali nusekti paskui jus
į mišką. Atsidavimas pasauliui, o ne noras jį pažaboti sau, o dar geriau –
mėgavimasis pasauliu iš tyro Dievo džiaugsmo atneša amžinąją laimę.
10. Turite prisiminti, kad esate
pasaulinės šeimos dalis ir negalite be jos egzistuoti. Kai galvojate apie savo
poreikius, prisiminkite kitus žmones. Klaidinga galvoti vien apie save,
nepaisant kitų. Tautą sudaro mažos bendruomenės, o jas – žmonės. Net jei turite
priešą, privalote atminti, jog jis jūsų kaimynas. Kiekvienas yra mūsiškis, nes
Dievas yra mūsų Tėvas, ir visi mes esame Jo vaikai.
11. Praktikuokite meilę tiems,
kurie jūsų nemyli. Rūpinkitės tais, kuriems jūs nerūpite. Būkite dosnūs tiems,
kurie dosnūs tik sau. Jei savo priešą užliesite neapykanta, nė vienas iš jūsų
nesugebės suvokti įgimto savo sielos grožio.
12. Jei jūsų nusižeminimas ar
atsiprašymas paskatins atsiskleisti gerąsias priešo savybes, nedvejodamas atsiprašykite.
Žmogus, kuris sugeba tai padaryti, akivaizdžiai pažengs dvasiniame kelyje, nes
nuoširdžiai atsiprašyti geba tik tvirta asmenybė.
13. Kuo mažesnėje santarvėje
žmogus gyvena su vidine tiesa, tuo labiau kenčia, o kuo didesnėje santarvėje su
ta tiesa gyvena, tuo daugiau laimės patiria. Tuomet niekas negali jo paveikti,
net jeigu jo kūnas sekinamas ligos ar žmonės šaiposi ir jį persekioja. Per
visas gyvenimo klajones jis amžinai išlieka palaimoje, centruotas vidinėje
Esatyje.
14. Net nenušvitę žmonės kuria
savo likimą daug daugiau, negu įsivaizduoja, priklausomai nuo to, kaip jie
panaudoja savo valios jėgą, nes joks veiksmas niekada nėra atskiras įvykis – jis
visada sukelia visatos reakciją, kuri tiksliai atitinka už veiksmo slypinčios
energijos tipą ir jėgą.
15. Žmonės retai pastebi savo
veiksmų atnešamą blogį. Jiems patiems atrodo, kad visa, ką jie daro, yra daroma
su gerais ketinimais, bet jeigu jie atneš nesantarvę kitiems (o gilesniuose
lygmenyse – savo pačių būčiai), tos nesantarvės bangos neišvengiamai grįš atgal
nesantarvės forma.
Verta paskaityti:
·
„Jogo autobiografija”
·
„Kaip visada būti laimingam“
·
„Karma ir reinkarnacija“
·
„Dvasiniai ryšiai“
· „Savirealizacijos esmė“
Visą straipsnį apie Joganandą galite perskaityti
žurnale JOGA IR AJURVEDA (2019 Nr.1).