1.   Kūdikis verkia žaislo tik tol, kol jį gauna. Tada meta jį šalin ir verkia ko nors kito. Ar ne toks yra žemiško žmogaus būdas nepaliaujamai siekti laimės? Vos tik jis gauna vieną daiktą, praranda susidomėjimą juo ir skuba siekti kito. Niekas šiame pasaulyje jo ilgą laiką netenkina. O, aklume! Kiek tu turi tęstis, kol, kęsdamas persisotinimą, nuobodulį ir pasišlykštėjimą, pradėsi ieškoti džiaugsmo viduje – vienintelėje vietoje, kur jį tegalima rasti?

2.    Kuo labiau tobulėsite patys, tuo labiau tobulinsite aplinkinius. Kuo laimingesni tapsite, tuo laimingesni bus jus supantys žmonės.

3.    Jūsų asmeninė laimė labai priklauso nuo to, ar apsaugosite save ir savo šeimą nuo apkalbų sukeltų pasekmių. Nematykite blogio, nešnekėkite blogai, nesiklausykite apie blogį, negalvokite blogai, nejauskite blogio. Dauguma žmonių gali valandų valandas šnekėti apie kitus žmones ir mėgautis apkalbų poveikiu, panašiu į kasdienį išgėrinėjimą. Ar nekeista, kad žmonės gali kuo lengviausiai, pavydžiai ir kritiškai aptarinėti kitų trūkumus, bet visiškai nepakenčia tokių užuominų apie save pačius?

4.   Permainas dažnai sutinkame su baime. Ko nors atsisakydami galvojame: „ar nenutiks taip, kad liksiu be nieko?“ Atsižadėti įprastų dalykų vardan nežinomybės reikia drąsos. Taip pat nelengva pažįstamą skausmą iškeisti į nežinomą, neaiškią laimę. Protas yra lyg arklys, metų metus traukęs prikrautą vežimą. Arklys įpratęs prie savo kasdienio kelio negali patikėti, kad naujas kelias bus lengvesnis. Ir protas nelengvai atsisako savo senų įpročių, net žinodamas, kad jie atneša vien liūdesį.

5.  Niekada nesigraužkite dėl savo trūkumų. Geriau prisiminkite, ką gero esate padarę ir gėrį, kuris yra pasaulyje. Įtikinkite save, kad esate iš prigimties tobulas. Taip prisiminsite savo amžiną Dievo vaiko prigimtį. 

6.   Yra viena gyvenimo taisyklė, kurios laikydamiesi galite visada išsaugoti vidinę ramybę, harmoniją ir laimę. Tiesiog sau sakykite: „Kas ateis savaime, te ateina".

7.   Tiesa tiesiog yra. Ji negali būti kieno nors parinkta. Kiekvienas turi suvokti ją savo vidine amžinąja Esatimi.

8.   Žmogaus kančia nėra Dievo ar Gamtos pasipiktinimo žmonija ženklas. Veikiau tai ženklas, kad žmogus neišmano dieviškojo dėsnio. Dėsnis niekada neklysta.

9.   Galite palikti pasaulį ir išeiti medituoti į mišką, bet jūsų žemiškieji troškimai gali nusekti paskui jus į mišką. Atsidavimas pasauliui, o ne noras jį pažaboti sau, o dar geriau – mėgavimasis pasauliu iš tyro Dievo džiaugsmo atneša amžinąją laimę.

10. Turite prisiminti, kad esate pasaulinės šeimos dalis ir negalite be jos egzistuoti. Kai galvojate apie savo poreikius, prisiminkite kitus žmones. Klaidinga galvoti vien apie save, nepaisant kitų. Tautą sudaro mažos bendruomenės, o jas – žmonės. Net jei turite priešą, privalote atminti, jog jis jūsų kaimynas. Kiekvienas yra mūsiškis, nes Dievas yra mūsų Tėvas, ir visi mes esame Jo vaikai.

11.  Praktikuokite meilę tiems, kurie jūsų nemyli. Rūpinkitės tais, kuriems jūs nerūpite. Būkite dosnūs tiems, kurie dosnūs tik sau. Jei savo priešą užliesite neapykanta, nė vienas iš jūsų nesugebės suvokti įgimto savo sielos grožio.

12. Jei jūsų nusižeminimas ar atsiprašymas paskatins atsiskleisti gerąsias priešo savybes, nedvejodamas atsiprašykite. Žmogus, kuris sugeba tai padaryti, akivaizdžiai pažengs dvasiniame kelyje, nes nuoširdžiai atsiprašyti geba tik tvirta asmenybė.

13.  Kuo mažesnėje santarvėje žmogus gyvena su vidine tiesa, tuo labiau kenčia, o kuo didesnėje santarvėje su ta tiesa gyvena, tuo daugiau laimės patiria. Tuomet niekas negali jo paveikti, net jeigu jo kūnas sekinamas ligos ar žmonės šaiposi ir jį persekioja. Per visas gyvenimo klajones jis amžinai išlieka palaimoje, centruotas vidinėje Esatyje.

14. Net nenušvitę žmonės kuria savo likimą daug daugiau, negu įsivaizduoja, priklausomai nuo to, kaip jie panaudoja savo valios jėgą, nes joks veiksmas niekada nėra atskiras įvykis – jis visada sukelia visatos reakciją, kuri tiksliai atitinka už veiksmo slypinčios energijos tipą ir jėgą.

15.  Žmonės retai pastebi savo veiksmų atnešamą blogį. Jiems patiems atrodo, kad visa, ką jie daro, yra daroma su gerais ketinimais, bet jeigu jie atneš nesantarvę kitiems (o gilesniuose lygmenyse – savo pačių būčiai), tos nesantarvės bangos neišvengiamai grįš atgal nesantarvės forma.

Verta paskaityti:

·          „Jogo autobiografija”

·         „Kaip visada būti laimingam“

·         „Karma ir reinkarnacija“

·         „Dvasiniai ryšiai“

·         „Savirealizacijos esmė“

Visą straipsnį apie Joganandą galite perskaityti žurnale JOGA IR AJURVEDA (2019 Nr.1).