Kognityvinės arba pažinimo funkcijos – tai smegenų gebėjimas gauti, perdirbti, integruoti, išlaikyti ir atkurti informaciją, orientuotis laike, vietoje, savyje, įsiminti ir naudotis žiniomis, intelektu, regos, erdvės suvokimo funkcijomis. Visos jos yra būtinos normaliai žmogui funkcionuoti ir integruotis į visuomenę, todėl nieko nuostabaus, kad susilpnėjus pažinimo funkcijoms labai suprastėja gyvenimo kokybė.
Kognityvinių funkcijų silpnėjimas
Kognityvinių funkcijų silpnėjimas yra tiesiogiai susijęs su amžiumi. Pastaruoju metu vyresnių žmonių populiacijoje šis sutrikimas diagnozuojamas dažniau. Vyresnis amžius yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių tiek lengviems kognityviniams sutrikimams, tiek demencijoms (pvz., Alzheimerio ligai) išsivystyti.
Mokslininkų teigimu, pažinimo funkcijos – svarbi orientacijos pasaulyje, savivertės, neatsiejama socialinės integracijos dalis. Pažinimo funkcijų silpnėjimas ne visada atspindi pradinį silpnaprotystės etapą, tačiau net nedidelis jų pokytis gali žlugdyti asmenį ir priversti keisti kasdienės veiklos įpročius. Silpnėjant kognityvinėms funkcijoms, padidėja depresijos išsivystymo rizika, dažnesnė socialinė izoliacija, mažėja savarankiškumas, žmogus tampa priklausomas nuo kitų.
Mitybos įtaka kognityvinėms funkcijoms
Tam tikri aspektai, susiję su gyvenimo būdu (rūkymas, alkoholio vartojimas, nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka ir stresas) didina kognityvinių funkcijų prastėjimą ir atminties praradimo riziką.
Išlaikyti smegenų aktyvumą ir produktyvumą, laikantis subalansuotos mitybos principų, yra viena iš pagrindinių strategijų, galinčių padėti sumažinti kognityvinio nuosmukio riziką. Tyrimai atskleidė, kad mažesnė atminties praradimo rizika pasireiškė žmonėms, kurie laikosi Viduržemio jūros regiono dietos.
Didelės apimties klinikinės studijos atskleidė, kad konkrečių polifenolių, daugiausia flavonoidų, suvartojimas su maistu yra tiesiogiai susijęs su amžiaus įtakoto kognityvinio nuosmukio rizikos mažinimu ir pažinimo funkcijų gerinimu. Tik didelio bioprieinamumo flavonoidai, ypač katechinai, flavonoliai ir antocianinai, turi teigiamą poveikį pažinimo funkcijoms.
Kas yra polifenoliai?
Polifenoliais vadinamos augaluose esančios fitocheminės medžiagos. Tai - biologiškai aktyvūs komponentai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis.
Polifenoliai aptinkami daugelyje natūralių augalinių maisto produktų: ryškių spalvų daržovėse, tamsios spalvos vaisiuose ir uogose, žalioje arbatoje, kavos ir kakavos pupelėse, raudonajame vyne, aukščiausios kokybės extra virgin alyvuogių aliejuje, natūraliuose prieskoniuose (pavyzdžiui, dažinėje ciberžolėje).
Šios augaluose esančios bioaktyvios medžiagos ne tik suteikia intensyvią spalvą ir/ar sustiprina vaisių skonį bei aromatą, bet ir padeda augalams apsaugoti vaisius bei sėklas nuo neigiamų išorinių veiksnių: mikrobų ar grybelių, įvairių kenkėjų, atšiauraus oro, UV spindulių. Panašaus apsauginio poveikio tikimasi ir žmogaus organizmui, todėl pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama maisto papildams, kurių sudėtyje yra polifenolių. Labiausiai jie yra vertinami dėl savo antioksidacinių savybių.
Antioksidantai yra pačios gamtos sukurta priemonė apsiginti nuo reaktyvių deguonies formų – laisvųjų radikalų, neporinį elektroną turinčių molekulių, susiformuojančių vykstant oksidacijos procesui. Laisvieji radikalai - tai natūralus organizmo atsakas į toksišką aplinką (tabako dūmus, chemines medžiagas), UV saulės spindulius, kosmoso ar prietaisų spinduliuotę. Laisvųjų radikalų organizme padaugėja prasidėjus uždegiminiams procesams. Taip pat intensyviai sportuojant. Kadangi laisvųjų radikalų molekulėms trūksta vieno elektrono, jie agresyviai atakuoja sveikas organizmo molekules, ardydami ląstelių sieneles. Ši reakcija vadinama oksidacija arba biologiniu rūdijimu.
Tuo tarpu antioksidantai dažnai vadinami elektronų donorais, nes jie, kovodami su laisvaisiais radikalais, paaukoja savo elektronus, tačiau patys nevirsta laisvaisiais radikalais. Esant antioksidantų trūkumui, organizme vykstantis oksidacinis stresas sukelia audinių, organų ir DNR pažeidimus, spartina senėjimo procesą ir yra siejami su tokiomis ligomis, kaip Parkinsono ir Alzheimerio ligos, vėžys, katarakta, aterosklerozė.
Augalinių polifenolių yra daug ir labai įvairių ir kiekvienas iš jų yra savaip naudingas bei reikalingas žmogaus organizmui. Šių natūralių sveikatą gerinančių medžiagų galime rasti maiste - kasdien valgydami kuo įvairesnius augalinius produktus: šviežias daržoves, uogas, vaisius, neskrudintas augalų sėklos arba – papildydami savo mitybą aukštos kokybės maisto papildais, kuri sudėtyje yra bioaktyvių polifenolių.
Polifenolių nauda žmogaus organizmui
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas profesorius dr. Rimantas Stukas sako, kad 2019 metais atliktas suaugusiųjų Lietuvos gyventojų daržovių ir vaisių vartotojų tyrimas atskleidė, jog tik 57,1 proc. žmonių kasdien valgo daržovių ir vaisių (tiek šviežių, tiek termiškai apdorotų). Mitybos specialistai rekomenduoja kasdien suvalgyti bent po 500-700 g daržovių ir vaisių, paskirstant šį kiekį per 3-5 valgymus. Tačiau, kaip rodo statistika, tik kas penktas Lietuvos gyventojas daržoves ir vaisius valgo bent 3 kartus per dieną, ir tik kas penkioliktas – 5 kartus per dieną. Todėl pagrįstai galima teigti, kad Lietuvos gyventojai daržovių, vaisių, uogų ir kito augalinės kilmės maisto vartoja nepakankamai ir todėl su maistu negauna pakankamo kiekio polifenolių.“
Kad polifenoliai yra naudingi ir sveikiems, ir sveikstantiems žmonėms, patvirtina ir daugybė visame pasaulyje atliktų mokslinių tyrimų. Polifenolių poveikis* gana platus ir įvairus:
· apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso sukeltų pažeidimų ir mutacijų
· slopina organizme vykstančius lėtinius uždegiminius procesus sukeliančius daugelį ligų ir spartinančius senėjimą
· padeda palaikyti kepenų veiklą, normalų kepenų lipidų kiekį ir cholesterolio ir cukraus lygį kraujyje, gerina virškinimą, turi prebiotinį poveikį
· stiprina natūralią organizmo apsaugą nuo aterosklerozinių, onkologinių ir kt. žalingų poveikių
Taigi, augalinės kilmės molekulės – polifenoliai – tiek natūralia forma iš maisto, tiek iš polifenolio preparatų, ne tik papildo ir praturtina kasdieninę mitybą, bet ir atlieka svarbų vaidmenį palaikant gerą savijautą. Nepamirškime, kad visavertė mityba ir profilaktikai išleisti pinigai – yra mažiausia kaina, kurią galime sumokėti už savo sveikatą.
Kuo ypatingas biologiškai aktyvių polifenolių kompleksas MemoPhenol™ esantis maisto papildų Memostar Infinite ir Memostar Focus sudėtyje?
Veiklioji medžiaga Memophenol™ yra polifenolių koncentratas, susidarantis susiformavus jungtims tarp flavanolių ir stilbenų monomerų, išgautų iš tikrojo vynmedžio uogų (Vitis vinifera), ir flavonolių, fenolio rūgščių ir antocianinų, išgautų iš siauralapių šilauogių (Vaccinium angustifolium). Šis koncentratas gaunamas naudojant tradicinį ekstrahavimo procesą, sukurtą pagal 4 metų Europos ir Šiaurės Amerikos mokslinių tyrimų programą, garantuoja didžiausią polifenolių koncentraciją.
Įrodyta, kad šilauogėse esantys keturi aktyvūs junginiai (kvercetino gliukuronidas, chlorogeno rūgštis, petunidin-3-O-gliukozidas ir malvidin-3-gliukozidas) yra 3–6 kartus geriau absorbuojami, juos derinant kartu su flavonolio monomerais iš tikrojo vynmedžio vaisių ekstrakto.
Ištirtas fiziologinis poveikis - MemoPhenol™ ekstraktas gerina neuronų plastiškumą, mikrocirkuliaciją, neurogenezę ir oksidacinį balansą.
Kliniškai įrodyta, kad vartojant Memophenol™ po 300 mg du kartus per parą (iš viso 600 mg per parą), kognityvinis amžius atjaunėja 10 metų, pagerėja darbinė atmintis ir mokymosi gebėjimai.
Memophenol™ buvo išbandytas su studentais ir 1981-1996 gimusiais jaunais žmonėmis, siekiant įvertinti jų gebėjimą susikaupti ir įsiminti informaciją. Rezultatai parodė, kad 600 mg Memophenol™ dozė žymiai pagerino dėmesį ir darbinę atmintį per 40 minučių intensyvios protinės veiklos.
Daugiau informacijos:
https://merita.lt/collections/papildai-atminciai/products/memostar-infinite
*Teiginius patvirtinantys mokslinės literatūros šaltiniai:
· Bartkevičiūtė R., Bulotaitė G., Stukas R., Butvila M., Drungilas V., Barzda A. Suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai ir jų pokyčių tendencijos. Visuomenės sveikata, 2020, Nr.3 (90), p. 32-40.
· Kunnumakkara A. B., Bordoloi D., Padmavathi G., Monisha J., Roy N. K., Prasad S., Aggarwal B. B. Curcumin, the golden nutraceutical: Multitargeting for multiple chronic diseases. Br. J. Pharmacol. 2017; 174:1325–1348.
· Pulido-Moran M., Moreno-Fernandez J., Ramirez-Tortosa C., Ramirez-Tortosa M. C. Curcumin and health. Molecules. 2016; 21:26.
· Tayyem R. F., Heath D. D., Al-Delaimy W. K., Rock C. L. Curcumin content of turmeric and curry powders. Nutr. Cancer. 2006; 55:126–131.
· Boyanapalli S. S. S., Kong A. N.T. „Curcumin, the King of Spices“: Epigenetic Regulatory Mechanisms in the Prevention of Cancer, Neurological, and Inflammatory Diseases. Curr. Pharmacol. Rep. 2015; 1:129–139.
· Salehi B., Mishra A. P., Nigam M., et al. Resveratrol: A Double-Edged Sword in Health Benefits. Biomedicines. 2018; 6(3):91. Published 2018 Sep 9.
