- Mokytojau, užplikiau arbatos.
- Kas užplikė arbatos?
- A, taip, arbata užsiplikė.
- Ne, ne, neišeik. Privalai iš
tikrųjų suprasti, kaip tai įvyko. Pirmiausia reikėjo turėti arbatos, tiesa?
Arbata pateko į tavo arbatinį iš pakelio, kurį pirkome iš prekiautojo turguje.
Tas prekiautojas arbatą pirko iš didmenininko. Šis ją įsigijo arbatos
plantacijoje Pietų Kinijoje. O toje plantacijoje kas šią arbatą augino?
- Vietos valstiečiai.
Taip, viskas tiesiog vyksta. Arbata užsipliko…
-
Taip,
bet juk aš nurodžiau savo kūnui tai padaryti.
- Tarkime. Ir kaip gi tu nurodei?
- Aš nusprendžiau užplikyti arbatos.
- Tu kažkokiu būdu sau įteigei tą mintį, kad reikia užplikyti arbatos?
- Na, man atėjo mintis, kad…
- Pas tave jinai atėjo?..
- Atėjo. Na, bet jinai iš tiesų mano - ta mintis…
- Tavo? Tai tu esi savo minčių šeimininkas? Na,
tada sėsk ir žiūrėk į vieną tašką 48 minutes nemirksėdamas. Jei esi savo minčių
šeimininkas, o tavo mintys valdo tavo kūną – sėsk ir žiūrėk, tai neturėtų būti
sunku. Kokia problema? Ašaroja akys? Tu gi šeimininkas. Įsakyk, kad neašarotų. Įsakyk, savo plaukui nukristi nuo galvos.…Įsakyk
sau negalvoti.
- Nejaugi aš net arbatos negaliu užplikyti?
-
Netgi Brahma negali užplikyti arbatos. Jei
aišku dėl arbatos, pažvelk į visus kitus veiksmus. Ar yra kažkas, kas visa tai
daro?
- Supratau… Viskas
tiesiog vyksta.
- Dabar eik,
medituok. Ir negalvok, kad tai tu medituoji. Kas medituoja?..
