Istoriją, kad Buda nušvito po medžiu ir būtent tada pradėjo savo šventą kelionę, girdėjo daugelis. O štai koks tai augalas, žino ne visi, nors garsiojo medžio istorija ir galios ne ką menkesnės nei visame pasaulyje žymaus dvasinio guru.
Plačiai išsikerojusio milžiniško medžio ficus religiosa paunksmė budistams – pati švenčiausia vieta žemėje. Būtent joje galima patirti sielą suvirpinantį sakralumą ir susilieti su visatos energija. Kasmet apžiūrėti šio stebuklingo augalo į nedidelį Šiaurės Indijos miestelį Bod Gają UNESCO saugomame Mahabodhi šventyklų komplekse traukia būriai tikinčiųjų, vienuolių, piligrimų ir turistų – tai pati lankomiausia ir ypatingiausia iš keturių budistams šventų vietų. Ypač per Budha Jayanti šventę, į kurią žmonės vyksta vedami dvasinių ieškojimų, trokšdami patirti sielos ramybę ir susitikti su savo pačių esybe. Spėjama, kad piligrimystės į Bod Gają tradiciją pradėjo imperatorius Ashoka II a. pr. Kr. Apsilankęs Budos nušvitimo vietoje, jis nurodė čia pastatyti minėtą vienuolyną ir šventyklą
Budos nušvitimo istorija
Kadaise garsioje karalių šeimoje gimusiam princui Sidhartai Gautamai buvo išpranašautas didingas likimas – arba jis tapsiąs išmintingu valdovu, arba didžiu mokytoju. Augdamas dvasingoje aplinkoje, berniukas buvo nepaprastai gražus, gabus ir atjautus, priklausė gerbiamai karių kastai. Tik geriausio valdovo kelio linkėję tėvai saugojo sūnų nuo gyvenimo prozos, kurdami jam stebuklinės pasakos aplinką, kurioje viešpatavo grožis, meilė ir ramybė. Matyt, jaunuoliui nebuvo lemta likti pasakoje – eidamas 29-us metus jis sutiko ligotą senuką, kenčiantį nelaimėlį, galiausiai akis į akį susidūrė su laidotuvių procesija. Visa tai akies mirksniu atskleidė pasaulio netobulumą ir laikinumą. Galiausiai jis sutiko giliai į meditaciją panirusį jogą, kurio visa esybė spinduliavo visai ką kita, nei vaikinas buvo mokomas. Princas suprato, mes esame tik iš toli atplaukiančios upės vingis, ir po mūsų upė niekada nesustos. Protas mums tik maišo, o su laikinumu susidurs ir mylimi žmonės, apsaugoti juos bus ne jo valioje. Sukrėstas realybės, Sidharta paliko namus, sociumą ir pradėjo savo dvasinę kelionę, kuri tęsėsi labai ilgai, bet nei praktikuotas griežtas asketizmas, nei daugybė meditacijų ir šimtai sutiktų kelyje mokytojų atsakymo į egzistencinius klausimus alkstančiam tiesos protui nedavė. Išvargęs nuo tokios būsenos, Sidharta nusprendė atsisėsti po medžiu ir medituoti tol, kol pažins tikrąją žmogaus prigimtį. Kaip žinome, jam pavyko – taip gimė Buda, o drauge su juo ir budizmo religija. Nušvitęs Buda pėsčias nukeliavo į Šiaurės Indiją ir 45-erius metus nuolat mokė kitus.
Amžinybės simbolis
Medis, po kuriuo nušvito Buda, vadinamas Bodhi arba Bo medžiu. Jis ir gyvybės, dvasingumo medis, simbolizuojantis gyvenimo tęstinumą – pats medis gyvena ir auga šimtus metų vis atsinaujindamas – nuvirtus senajam, jo vietoje išauga naujas medelis ir ciklas vis kartojasi. Todėl nenustebkite, kad ir patį Budos medį seniai pakeitė kitas, bet jo siela liko ta pati. Kitas, ypač šventu laikomas panašus medis auga Anuradhapuroje, Šri Lankoje. Sakoma, kad jis irgi išaugęs iš Budos medžio sėklos, kurią tenykščiams atsiuntė karalius Ashoka III amžiuje prieš mūsų erą.
Apie šios rūšies medžius
Maldyklinis fikusas (ficus religiosa) – šilkmedinių (moraceae) šeimos augalų rūšis, priklausanti fikusų genčiai. Natūraliai auga Pietų ir Pietryčių Azijoje bei Pietvakarių Kinijoje. Gali užaugti iki 30 m aukščio, o kamieno skersmuo kartais siekia ir daugiau nei 3 metrus. Maldyklinis fikusas – šventasis medis Indijos kultūroje, po juo ypač mėgsta medituoti hindų asketai sadhu. Sanskrite maldyklinis fikusas vadinamas aśvatha, kitomis indų kalbomis, kurių yra begalė, jis dar vadinamas pypal, pypar, pimpal ir kt. Šios rūšies medžiai garbinami, kai norima apsisaugoti nuo blogos akies, blogų sapnų, užkrečiamųjų ligų – ne veltui jie ir vadinami Gyvybės medžiais, tikint, kad visos dalys turi gydomųjų savybių. Indai mano, kad ficus religiosa gali gydyti iki 50 įvairių sutrikimų, tarp kurių ir astma, cukrinis diabetas, epilepsija, skrandžio negalavimai ir sudėtingos odos ligos. Ne mažiau nei pats medis, garbinami maldos karoliukai, pagaminti iš šio medžio laikomų vaisių sėklų.
Skaitykite leidinyje: "Joga ir ajurveda"
