Kalbame apie šio amžiaus ligos – diabeto priežastis, kurių viena yra perteklinis greitųjų angliavandenių vartojimas. Vokietijoje gyvenanti psichiatrė ir energetikė Giedrė Hopp siūlo užduoti sau paprastą, bet jau į dvasinį lygį perkeliantį klausimą – kodėl vartojame tiek daug cukraus? Ar tikrai mums reikia dar vienos bandelės? O gal mes trokštame meilės, dėmesio? Kas yra priklausomybė nuo cukraus?
Priklausomybė nuo cukraus perkeltine prasme yra ne kas kita, kaip gyvenimo saldumo ieškojimas, kad galėtum jaustis jaukiau, būti mylimas, saugus. Jeigu kalbėtume mediciniškai, diabetas – tai atsparumas insulinui, kuris neleidžia ląstelėms pasisavinti cukraus. Kokią žinutę kūnas siunčia? Ogi jis daugiau nebenori cukraus! Galima sakyti, kad kūno ląstelėms atstovauja siela, kuri aiškiai nebenori būti maitinama dirbtiniu cukrumi, užuot jautųsi tikrą, besąlygišką iš kiekvienos gyvos būtybės, net daikto sklindančią ir mus supančią meilę, iš kurios semiamės dvasinės gyvybinės jėgos. Tokios meilės diabetu sergantysis nepajėgia pajusti, juolab simboliškai priimti į savo dvasinę širdį, o ką jau kalbėti apie tai, kad galėtų ją transformuoti ir grąžinti dar stipresniu būdu, kaip ir veikia visa visata. Fizinis šio meilės proceso atitikmuo būtų mūsų kūno ląstelės, kurios sugeria cukrų iš kraujotakos, paverčia jį energija ir vėl atiduoda. Jei mokame jausti tokią besalygišką meilę ir energijos kaitą, savo dvasine širdimi tampame spindinčiais kristalais begalinėje visatoje. Visa tai suvokiant, lengviau suprasti, kad cukrinis diabetas yra gryniausia meilės trūkumo programa, todėl dvasinio gydymo metodas sergant šia liga būtų išsiaiškinti ir pašalinti priežastis, kurios paskatino gyventi taikant dirbtinio meilės pakaitalo modelį. Ligos žinia akivaizdi – jūsų siela iš gyvenimo nori daugiau nei tik pyrago, taigi neišmintinga gyventi ieškant dirbtinio saldumo. Žinoma, vien šito suvokimas nepadės sveikti – turėsite keisti mitybą, judėti ir kt.
Kokios energinės ligos priežastys?
II tipo diabeto priežastis – žmogus neįsileidžia jį supančios meilės į savo širdį arba įsileidžia jos per mažai. Sergant I tipo cukriniu diabetu, žmogus šią meilę jau užblokavęs ankstesniame etape ir neleidžia jai plūsti į save per santykį su aplinka. Jei pažvelgtume į sergančiojo diabetu vaikystę, pamatytume, kad ligą galėjo sukelti meilės stoka: pavyzdžiui, mažasis iki atsirandant broliams ar seserims buvo labai mylimas, o tada meilės stokos pojūtis galėjo sukelti jam rimtas psichologines problemas. Vaikas nesąmoningai jaučiasi tarsi padaręs ką negera, netinkama, dėl ko prarado tėvų meilę, o vėliau jau nemokėjo jos jausti. Kita situacija – vienturtis buvo mylimas ir popinamas iki pasikeitė situacija šeimoje: tėvų santykiai, prioritetai, kai iš santykių krypstama į daiktus ir panašiai, kai vaikas neišpildo tėvų lūkesčių. Tada nesąmoningai susikuriami elgesio modeliai, kuriais ieškoma gyvenimo saldumo ir meilės maiste. Norėdami sveikti nuo diabeto ar jo išvengti, turėtume rasti ir pašalinti visas baimes ir blokus, kurie nebūtinai turi būti trečiojoje čakroje, kuri siejama su baimėmis ir emocijomis. Šios baimės programos gali būti patekusios ir į hipofizę.
Kaip sau padėti?
Skaitykite žurnale DIABETAS.
