Prieš kelerius metus projekto „Happy 365“ sumanytojai Algis Kriščiūnas ir Jurga Baltrukonytė surinko milžinišką laimės priežasčių kolekciją. Šįkart prašome paties Algio atskleisti savo laimingo gyvenimo taisykles.
Pradėti dieną maudynėmis. Turiu ryto ritualą – maudytis jūroje, o jei neišeina – bent po šaltu dušu. Tik taip atsibundu ir pradedu gyventi. Noriu turėti ir vakaro ritualą – padėkoti dienai bent už tris man dovanotus dalykus. Gera jausti dėkingumą, jis nuramina ir paguodžia.
Stresą malšinti bėgiojant. Vos pajuntu, kad viduje sunku, bėgu į kalnus ar sėdu ant dviračio. Bėgiodamas klausausi muzikos, o kartais – tik savo kvėpavimo. Muzika padeda susikurti nuotaiką, kvėpavimas primena, kad esu gyvas. Kol kas.
Laisvalaikį leisti su šeima. Visą gyvenimą laisvalaikio stengiausi neturėti. Susigalvodavau įvairių veiklų, kūrybinių užsiėmimų ar imdavausi nepabaigtų darbų. Žinau, kad negerai, kad taip tik bėgau nuo gyvenimo. O paskui pajutau, kad reikia pristabdyti. Reikia būti su žmonėmis, kuriuos myli. Bet pasikeisti nėra lengva, vis dar turiu sau priminti: šeima yra svarbiausia.
Specialiai neieškoti progų. Vadovaujuosi mintimi, kad gyvenimas viską sureguliuoja geriausiai, jis pasiūlo šimtus nuostabių dalykų ir tereikia visko nesugadinti. Imti, ką duoda, ir džiaugtis. Dažniausiai pasitaikiusių progų pernelyg neanalizuoju, tiesiog sakau „Taip“. Pasitaiko, kad suklystu, bet net klaidos būna įdomios.
Į nesėkmes pažvelgti kitu kampu. Nesėkmes priimu skausmingai, kaip visi normalūs žmonės. Bet kai būna labai sunku, bandau pažiūrėti iš laiko perspektyvos – juk po poros metų ta nesėkmė tebus įdomi istorija, kurią pasakosiu per draugų vakarėlį ir visi juoksis arba pavydės spalvingo gyvenimo.
Svarbiausia gyvenime – meilė. Man visada taip buvo. Dėl jos esu padaręs beprotiškų dalykų – gerų ir blogų, bet tai jausmas, be kurio gyventi negaliu.
Nesureikšminti maisto. Apie maistą negalvoju – koks bus, toks gerai. Tik renkuosi veganišką, nes taip jaučiuosi sveikesnis. Ir sąžinė truputį ramesnė.
Charakterį grūdina aplinkybės. Stengiuosi nieko neatidėlioti rytdienai. Tesėti pažadus. O už sunkias valandas apsidovanoju nusipirkdamas gerą knygą.
Elkis taip, kad kitiems su tavimi būtų gera. Stengiuosi laikytis šios taisyklės, bet kartais nusprūstu ir prikiaulinu. Tada atsiprašau ir bandau iš naujo.
Pavydas – didžiausias priešas. Vis kovoju, vis pralaimiu, bet gal kada nors pavyks. Ne tada, kai tapsiu turtingiausias, gražiausias ar geidžiamiausias, bet tada, kai suprasiu, kad tai nesvarbu.
Svajoti reikia tam, kad būtum gyvas. Kad lauktum rytojaus, o ne mirties. Niekada nelinkėkite, kad svajonės išsipildytų. Palinkėkite pasiekti tikslą, bet svajonės telieka nepasiekiamos.
Didžiausia laimė – suvokti, kad esi laisvas pasirinkti savo kelią. Bet kartu tai ir sunki atsakomybė: žinoti, kad niekas kitas nebus kaltas dėl tuščiai nugyvento laiko.
