Būsena, kai protas atsipalaiduoja ir patiria ramybę, ir yra meditacija. Ji niekam negali pakenkti, – įsitikinęs vieno didžiausių pasaulyje Ošo meditacijų centro Indijoje vadovas, meditacijų meistras Anilas Chandwani. Tačiau ar išmoksite medituoti, priklauso tik nuo jūsų pačių. 

Žodis „meditacija“ dabar kartais skamba it prekinis ženklas, kuris gali kardinaliai pakeisti gyvenimą. Kaip atsirinkti, kaip rasti mokytoją? Juolab kad daug žmonių, vos baigę mėnesio kursus, jau skelbiasi esą mokytojai.

Meditacija yra tik būsena. Joje nėra aukštesnio ar žemesnio lygio. Jogą, mindfulness (dėmesingumo įsisąmoninimas) praktiką, gimnastiką reikia praktikuoti šimtus valandų. Jei apie jogos mokytoją gali susidaryti nuomonę iš to, kaip jis atlieka pratimus, meditacijos mokytojo šitaip neįvertinsi, nes meditacija – tai būsena, vidinės savybės.  

Tiesa, yra du dalykai. Galite ieškoti mokytojo arba meistro. Tai – skirtingi dalykai, nors mokytis galime ir iš mokytojo, ir iš meistro. Mokytojas demonstruos, paaiškins, papasakos. Mokyti gali daug kas, o meistras tai daro daug giliau. Jis jaučia žmogų, jo meditacijų kokybę, sugebėjimą atsipalaiduoti, nuraminti protą. Jis jaučia tylą ir ne tik save, bet ir kitą. Meistras pats pasirenka mokinius, ne mokiniai jį. 

Ar visi gali medituoti? Yra praktikų, kur iš pradžių patariama išsivalyti vidų, pašalinti vidinius blokus. Ar tai būtina prieš pradedant medituoti? 

Meditacija yra labai paprasta. Ji moko atsipalaiduoti ir tai susiję su mūsų sąmoningumu.

Prieš pustrečio tūkstančio metų, Budos laikais, buvo akcentuojamas dėmesys į energinį centrą žemiau bambos, vadinamąjį haros centrą (dar kitaip vadinamą tandemu arba danteniu).

Medituojant jogos amžiuje buvo akcentuojamas dėmesys į širdį. Šiais laikais žmonėms sunkiau atsipalaiduoti, nuraminti protą ir sutelkti dėmesį žemiau bambos. Todėl dabar meditacijų metu dažnai akcentuojamas dėmesys į galvą. 

Labai svarbu mokėti atpalaiduoti kūną. Pavyzdžiui, Ošo centre, pirmiausia ir mokoma atpalaiduoti kūną, nes jei šis įsitemps, medituoti bus sunkiau. Todėl meditacijų pagrindas – ne tik proto, bet ir kūno atpalaidavimas. Atpalaidavus kūną, lengviau grįžti į ramaus proto būseną.

Užsiminėte apie skirtingus meditacijų būdus, koncentraciją į širdį, galvą, žemiau bambos. Kai kurie meistrai teigia, kad pernelyg akcentuojant dėmesį į širdį, gali kilti problemų širdyje, akcentuojant į galvą – galvoje. 

Meditacijos tikslas – absoliutus atsipalaidavimas, proto ramybė. Kai tampame tarsi veidrodis ar lygus ežero paviršius, atspindime, kas yra prieš mus. Jei koncentruojamės, dedame pastangas, tai nėra meditacija. Tai tik technika. Pabrėšiu: koncentracija nėra meditacija.

Tačiau pradinukams galbūt iš pradžių reikia pasirinkti tinkamą techniką?

Gera yra mindfulness technika. Bet tai – ne meditacija. Ji padeda išmokti sutelkti ir išlaikyti dėmesį, sekti kvėpavimą, nukreipti dėmesį į vieną ar kitą vietą. Iš pradžių tai tikrai tinka.

Kokią mokyklą, techniką siūlytumėte pasirinkti? 

Yra labai daug mokyklų ir skirtingų technikų. Štai „Paslapčių knygoje“ aprašyta 112 technikų. Esu Ošo mokyklos atstovas, mes mokome dvylikos aktyvių meditacijų. Ką pasirinkti, priklauso nuo kiekvieno asmeniškai. Klausykite savęs, kur geriausiai jaučiatės. Vienam tiks kvėpavimo pratimai, kitam – dėmesio sutelkimas.

O kaip atskirti, kur išties jautiesi gerai? Juk kartais, bijodamas pokyčių, protas šnabžda, gąsdina?..

Galiu dalytis tik savo patirtimi. Ji sako, kad yra du keliai – meilės ir sąmoningumo. Yra daug mokyklų, bet vartai, formos – dvi. Visa kita yra greta. 

Meilės kelias – atsidavimo kelias. Sąmoningumo kelias labiau paremtas disciplina. Bandyk, mėgink. Pajusi, kur geriau atsiveri, savęs neapgausi. 

Mokslininkas gali galvoti, kad jam geriau tinka sąmoningumo kelias. Bet ieškodamas savęs jis gali suvokti, kad tėvai jį nukreipė eiti mokslo keliu, o daugiau džiaugsmo atrastų per džiaugsmą, atsidavimą, šokį. Išmėginkite. 

Meditacija – tai būsena. Gali tik kaskart giliau į ją pasinerti. Medituodamas gali patirti ir sušuti (sushuti), pusiau miego būseną. Bet nė viena mokykla negali pasakyti, kad išmokys vienokios ar kitokios būsenos. Tik pats gali pasinerti į būseną, bet nė viena technika ar mokykla negali garantuoti, kad nuves giliau. 

Tad įtakos neturės ir tai, ar medituosi užmerktomis ar atmerktomis akimis? 

Svarbu suprasti, kas yra meditacija. Kas yra technika ir kas yra meditacija? Technika yra viena, meditacija yra būsena. Užmerktos ar atmerktos akys – puiku, jei supranti, kad meditacija tai būsena. Technikų yra daugybė, bet meditacijos kokybė, kaip ir tiesa, yra viena. 

Kodėl kai kuriems medituojantiems „pavažiuoja stogas“? Gal vis dėlto medituoti gali ne visi? 

Neturiu atsakymo. Meditacija niekam negali pakenkti. Tačiau yra psichiškai nesveikų žmonių, kuriems meditacija gali išprovokuoti priepuolius. Kaip ir sergant kitomis ligomis, sveikatą gali sutrikdyti tam tikros sąlygos. Pavyzdžiui, jei sergate epilepsija, priepuolį gali išprovokuoti stipri šviesa. Bet liga jau buvo, ji neatsirado dėl šviesos blyksnių. Taigi jei esi sveikas, meditacija nieko nepadarys. Jei turi širdies problemų ir lipsi į kalnus, gali kilti problemų. Bet kalti dėl to tikrai ne kalnai. Todėl rinkdamiesi techniką, pasitarkite su mokytoju ar gydytoju. Įvertinkite savo kūną, kas gali nutikti, jei daug kvėpuosite, šokinėsite, šoksite? Ar jis jums leis tai daryti? Kaip ir praktikuojant jogą, turite įvertinti, ar galite atlikti vieną ar kitą asaną, jei jums skauda kelį, ar poza nepagilins traumos? Bet tai gali pabloginti ne joga, bet poza, technika. Kai kurios technikos gali suaktyvinti neigiamas būsenas, bet meditacija – niekada. Priešingai, meditacija netgi padeda sveikatai, padeda atsipalaiduoti.

Geriau medituoti vienam ar bendruomenėje? Kaip nesugerti kitų žmonių neigiamų energijų?

Nieko nėra pozityvaus ar negatyvaus, visi turime savyje ir viena, ir kita. Tai, kas vyksta su mumis, yra dovana. Visi turime užspaustų emocijų ar jausmų. Grupėje kažkas gali pradėti rėkti ir tuomet gali kilti mano užslėptos emocijos. Galime apkaltinti tą žmogų, bet tai nėra negatyvo priėmimas. Tai – dovana, kuri parodo, kas slypi jumyse. Meditacija nesusijusi su išore. Štai krikščionybėje daug kalbama apie išorę, davimą, prašymą. Meditacija – žvilgsnis į vidų, į būseną, tai – ne ėmimas. Meditacija yra tarsi vidinio pasaulio mokslas. Ir šis mokslas negali padaryti ko nors neigiamo. Dažnai žmonės ieško greitų kelių atsipalaiduoti, pavyzdžiui, vartodami narkotikus,  alkoholį ar kitus kvaišalus, tačiau tai nėra tikrasis atsipalaidavimas.  

Ar egzistuoja meistro, mokytojo atsakomybės riba? Kai kurie spaudžia mokinius siekti aukščiausio rezultato...  

Meistras jaučia, jis, kaip minėjau, nemoko tik technikos. Bet net ir mokydami matematikos mokytojai kartais spaudžia, nejaučia ribos. Todėl labai svarbu abiejų žmonių atsakomybė – tiek mokytojo, tiek mokinio. Jei mokytojas mato, kad nesi gabus, nepasirengęs, neturėtų mokyti, skubinti, vertėtų keisti techniką, pasiūlyti eiti pas kitą mokytoją. Bet ir pats žmogus turi prisiimti atsakomybę, susimąstyti, ko atėjo, pas ką, kaip jaučiasi?

Tačiau meditacija nėra terapija – tai skirtingi dalykai. Medituojant labai svarbu totalumas. Tarkime, penkias fazes turinčioje Ošo dinaminėje meditacijoje, kur reikia giliai kvėpuoti, išreikšti įtampas, šokinėti, tarti garsus, mokytojas gali pastūmėti ir padėti pereiti į kitą lygmenį. Bet, pavyzdžiui, gilios „primal“ terapijos metu, tai nebus veiksminga ir netgi gali turėti neigiamų pasekmių psichikai. Tada, kai dirbama su giliomis vaikystės traumomis, priimdami visus be išimties norinčiuosius, mokytojai prisiima itin didelę atsakomybę. Gal žmogus dar tik pirmos klasės lygio, o jį nardins į doktorantūrą. Vis dėlto, renkantis mokytoją, atsakomybę turi prisiimti abu.

Kiek laiko jūs pats medituojate?

Gimiau medituojančių, mantras giedančių žmonių šeimoje. Medituoti mane mokė kaip mantros. O meditacijos, kaip mokslo, išmokau prieš 24 metus.

Kas pasikeitė? Nurimo protas, išmokau geriau ir giliau atsipalaiduoti, galiu stebėti savo protą, būseną, jaučiu save, savo kūną. Ramiai reaguoju į situacijas, žvelgiu į tai, kas vyksta, iš šalies. Meditacija nėra tik ramus sėdėjimas valandą ar dvi, svarbiausia – ne tai, ką darai, bet kaip tai darai. Tokiu atveju kiekvieną akimirką kiekvienas mūsų veiksmas tampa meditacija. 

Ar meditacija turi amžiaus ribą? Dažnai garbaus amžiaus žmonės nesiryžta pradėti medituoti. 

Meditacija yra kaip medikamentai. Angliškai šie žodžiais skamba itin panašiai. Jei jums neskauda galvos, kam vartoti vaistus? Jei tavo širdis atvira, gali verkti, juoktis, šokti, šypsotis, puikiai jautiesi ir šventi gyvenimą, kam tau medituoti...  

Trumpai

Anilas Chandwani yra vieno didžiausių pasaulyje OSHO meditacijų centro Indijoje (The OSHO International Meditation Resort) vadovas, meditacijų meistras, vedantis mokymus įvairiose pasaulio šalyse, sėkmingas verslininkas, Amerikos korporacijose pradėjęs vesti meditacines praktikas ir supažindinęs su sąmoningumo reikšme. 

Prieš 24 metus pradėjęs taikyti įvairias meditacijų technikas savo gyvenime, jis sugebėjo pasiekti stulbinamų rezultatų ne tik karjeroje (tapo daugelio sėkmingų kompanijų savininku), bet ir asmeniniame gyvenime. 

Anilas taip pat yra klinikinės hipnozės, NLP, kvėpavimo ir Mindfulness praktikų treneris. Tai jam leidžia vesti mokymus, pateikiant juos per skirtingas prizmes. Dėl šių sugebėjimų grupėse dalyvaujantys žmonės gali labai greitai bei saugiai įeiti į meditaciją, tyrinėti ir gilinti savo žinias. 

Skaitykite leidinyje: "Joga ir ajurveda"