Gražiausios metų šventės pripildytos laukimo, dalinimosi ir bendravimo prie vaišių stalo džiaugsmo, tačiau kol žmonija linksminasi, Motina Žemė kenčia. Kalėdos kasmet palieka planetos paviršiuje gilų pėdsaką, kuris, priešingai nei sniegas pavasarį, niekur nedingsta, o tik gilėja.
Rinkodaros triukai
Mokslininkai iš Vulongongo universiteto (Australija) viešai paskelbė, kad Kalėdos vienareikšmiškai kelia grėsmę aplinkai. Nepaisant didėjančio sąmoningumo ir ekologijos idėjų sklaidos, daugybė dovanų tampa kasmetine gamtos katastrofa. Faktai liudija, kad Vakarų pasaulis vis dar yra priklausomas nuo sezoninio vartojimo bumo: per žiemos šventes, kurios trunka palyginti trumpą laiką, į atmosferą patenka 5,5 proc. viso per metus iš namų išsiskiriančio anglies dioksido. Pasak mokslininkų, žmonių sąmonėje grumiasi du nesuderinami norai: pirkti „paklausias, geras, pritrenkiančias“ ir „naudingas, ekologiškas, tvarias“ dovanas.
Jei pavyktų atsisakyti niekam nenaudingų daiktų pirkimo, kiekvieno iš mūsų kalėdinių pirkinių paliekamas anglies pėdsakas sumažėtų 80 kg. Deja, namų dekoravimo prekėms, dovanoms, vakarėliams amerikiečiai kasmet išleidžia daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių, britai – 2 mlrd. svarų. Nors klaidingai manoma, kad moterys yra išlaidesnės, statistika rodo, kad prieš Kalėdas pinigų neskaičiuoja būtent vyrai. 61 proc. išlaidų tenka drabužiams ir aksesuarams, 30 proc. elektronikai, o namiškiams išleidžiama 7 kartus daugiau nei draugams ar bendradarbiams. Daugelis supranta dovaną kaip materialų daiktą ir jis dažniausiai perkamas, o ne gaminamas savo rankomis. Ar ne laikas susigrąžinti tikrąsias vertybes ir suprasti, kad vartotojiškas šūkis „Nupirk, kol to nepadarė kiti!“ neturi nieko bendra su Kalėdomis?
Pakuočių kerai
Jei prisimintume visas girdėtas istorijas apie Kalėdų senelį, suvoktume, kad jis nieko nepirko, neleido pinigų ir nesiekė pelno. Toli Šiaurėje elfai gamino dovanas savo rankomis, kad vėliau galėtų jas išdalinti ir taip pradžiugintų laukiančiuosius. „Dovanų pakavimas paverčia daikto pirkimą prasmingu poelgiu. Komercinis, beasmenis daiktas iš parduotuvės lentynos netikėtai tampa intymiu ryšiu tarp dovanojančiojo ir gavėjo. Popierius ar maišelis paverčia prekę dovana“, – sako C. Farbotko ir L. Head iš Vulongongo universiteto.
Pakuotės tampa vis labiau įpareigojančia ir apsunkinančia dovanos dalimis, nes nors ir stengiamasi rūšiuoti popierių ir plastiką, pažadama kitąmet švęsti „žalias“ Kalėdas, didelė dalis atliekų per pusę metų atsiduria sąvartynuose ar net vandenynuose. Nepagalvojame, kiek mūsų beprotiškas apetitas pakuoti kainuoja laukinei gamtai ir net atmosferai, kurios oru kvėpuojame patys. Jei surinktumėme ir atiduotume perdirbti visas po vakarėlio likusias pakuotes ir tarą, šventės anglies pėdsaką sumažintume 40 proc.
Maisto kultas
Vis didesnis noras valgyti daugiau atsakingas už aplinkos taršą, dirvos alinimą ir nykstančią biologinę įvairovę. Šventinių atliekų kiekis kiekvienais metais stebina skaičiais. Jungtinės Karalystės mokslininkai apskaičiavo, kad po žiemos švenčių britai išmeta 74 mln. pyragų ir 2 mln. kalakutų. Nors daugelis suvokia, jog namiškiai ir svečiai nepajėgs sudoroti visų vaišių, kiekvienais metais gaminama per daug šventinio valgio. Kita maisto dalis atsiduria šiukšliadėžėse tik dėl to, jog mėsa ar tortas pasirodė... neskanūs. Tokių atliekų ekologinė kaina yra didžiulė. Apskaičiuota, kad kiekvienas namų ūkis per Kalėdas išleidžia 30 proc. daugiau. Atliekų perdirbimo įmonės skelbia, kad dvi savaites prieš ir po Naujųjų metų surenkamų žaliavų kiekis padidėja 20–25 proc. Tai beveik įrodo, kur iš piniginės iškeliauja pinigai. Apie 40 proc. šventinių atliekų sudaro kartonas, plastikas, stiklas ir kitos medžiagos, kurias galima perdirbti, 30 proc. – maistas. Kai į sąvartynus patekusios maisto atliekos ima gesti, išsiskiria metano dujos, kurių įtaka šiltnamio efektui yra 25 kartus stipresnė nei anglies dioksido.
Šventiniu laikotarpiu žmonės per dieną gali suvartoti net 3 kartus daugiau kalorijų nei įprastai. O tai susiję su įvairiais negalavimais, kurie turi trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių sveikatai bei šeimos biudžetui. Vienu atveju reklamos paskatinti eisime į vaistinę pirkti virškinimą gerinančių tablečių, o rimčiau apsinuodijus liga gali ilgam paguldyti į lovą ir net atimti darbingumą. Mūsų organizmas ir piniginė padėkos, jei mažiau pirksime, valgysime, išlaidausime.
(Ne)gyvos eglutės
Masiniai protestai prieš medžių kirtimą ne kartą nusitaikė į kalėdines eglutes, tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad aplinkai „draugiška“ yra būtent natūrali, o ne dirbtinė namų puošmena. Mitas, esą kertant eglutes naikinama žemė, seniai paneigtas. Šie medeliai specialiai sodinami tam, kad vėliau būtų iškirsti, ir tai neturi nieko bendra su atogrąžų miškų naikinimu. Po švenčių didžioji dalis eglučių yra panaudojama: sudeginama biojėgainėse kaip atsinaujinančios energijos šaltinis, susmulkinama į mulčią, kuris apsaugo dirvą nuo erozijos, o vėliau virsta trąša. Kadangi jaunesni medžiai gamina daugiau deguonies nei senesni, kertamos paaugusios eglutės, kurių vietoje pasodinamos 2–3 naujos.
Gaminant dirbtines eglutes naudojamas metalas, plastikas, reikia nemažai energijos išteklių. Jose gali būti sveikatai nuodingo švino. Pagalvokite, kaip teršiama aplinka, kol prekė gabenama ilgą kelią iš Kinijos iki prekybos vietos jūsų mieste. Dirbtinės eglutės palieka apie 10 kartų didesnį anglies pėdsaką nei natūralios. Pavyzdžiui, 1,8 m aukščio dirbtinės eglutės gamybos metu į aplinką išmetama tiek anglies, kiek skrudinant 5,2 tūkst. duonos riekelių arba 193 km važiuojant vidutinio dydžio automobiliu. Tuo tarpu gyvo medelio paliekamas anglies pėdsakas lygus tam, kuris susidaro skrudinant 418 skrebučių ir važiuojant 16 km. Dirbtinės eglutės gamybos sukeliama žala atsiperka tik tada, jei ji naudojama daugiau kaip 10 ar net 20 metų.
„Jei ieškote tikrai ekologiškos eglutės, turėtumėte pasirinkti į vazoną pasodintą medį. Pavasarį augalą reikėtų persodinti į lauką“, – teigia biologijos profesorius Clintas Springeris iš JAV Saint Joseph‘s universiteto. Kieme atsirastų dar vienas augalas, išskiriantis deguonį, padidėtų vabzdžių, paukščių, smulkių žinduolių natūralių buveinių įvairovė.
Toksiškiausia metų diena
Žiemos švenčių metu teršiamas ne tik aplinkos, bet ir patalpų oras, todėl asmenims, pavyzdžiui, sergantiems astma, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, padidėja šių ligų priepuolio rizika. Ruošiant tradicinę vakarienę į orą gali pasklisti itin smulkios nanodalelės (manoma, kad tai – teflono dangų, ploviklių likučiai), kurios prasiskverbia į kvėpavimo sistemą ir gali sukelti uždegimą. Išmetamų dalelių kiekis priklauso nuo žalio maisto sudėties, kepimo temperatūros, naudojamų virtuvės reikmenų (keptuvių, skardų) ir gaminimo būdo (maišant susidaro daugiau dujų). Maisto ruošimas, naudojant dujines virykles, yra pagrindinis azoto dioksido ir kietųjų dalelių šaltinis. Per patį šventinių valgių gaminimo įkarštį, kuris neretai trunka iki 4 val., virtuvės oro tarša gali prilygti automobilių eismo spūsčių metu tvyrančiam smogui.
Židiniai – neatsiejama šventinių tradicijų dalis tiek dėl šilumos, tiek dėl estetinių sumetimų, tačiau degant malkoms į atmosferą išsiskiria daug kietųjų dalelių. Apskaičiuota, kad Danijoje iš mediena kūrenamų krosnių išsiskyrę teršalai kasmet kalti dėl 400 priešlaikinių mirčių, o Londone sudaro 7–9 proc. oro taršos kietosiomis dalelėmis. Tyrimai rodo, kad dūmai gali patekti į kaimyninius namus, net jei juose patalpos apšildomos naudojant modernius katilus.
Pavojų kelia net žvakės, be kurių neapsieina retas šventinis stalas. Spalvotų dažų pigmentų sudėtyje gali būti toksiškų metalų, kurie pasklinda į aplinką žvakėms kaistant. Dirbtinės kvapiosios žvakės pavojingos dėl lakiųjų organinių junginių sklaidos. Naujųjų metų naktį kartu su triukšmingais fejerverkais į orą išsiskiria didelis kiekis kietųjų dalelių. Londono Karališkojo koledžo mokslininkai nustatė, jog po vidurnakčio oro tarša kieme gali būti 100 kartų didesnė nei greitkeliuose.
Slapti spąstai
Kiekvieno žmogaus paliekamas anglies pėdsakas gruodį būna 6 proc. didesnis nei kitais mėnesiais. Ne tik dėl didesnio pirkinių kiekio, papildomo maisto ir švaistymo, tačiau ir dėl kelionių automobiliu lankant giminaičius ir draugus. Tie, kuriems rūpi aplinkosauga, taip pat turėtų žinoti, kad šventines staltieses skalbiant 30 oC temperatūros vandenyje eikvojama mažiau energijos, nei naudojant skalbyklės režimą su pašildymu iki 60 oC. Ketvirtadalis namų tekstilės (įskaitant drabužius) anglies pėdsako susidaro ją skalbiant, lyginant, džiovinant. Temperatūros rodmenų skydelyje pasirinkę ne 40 oC, o 30 oC, sutaupysime 160 g anglies dioksido, kuris išsiskirtų į aplinką.
Retai susimąstome, kiek planetai kainuoja šventinės lemputės, kurios plieskia gatvėse ir ant namų beveik visais žiemos mėnesiais. NASA mokslininkai ne be reikalo prakalbo apie planetos taršą šviesa. Astronautai pastebėjo, kad nuo lapkričio mėnesio pabaigos iki Naujųjų metų Šiaurės Amerikos žemynas, žvelgiant iš kosmoso, būna 50 proc. šviesesnis nei likusiu metų laiku. LED lempučių koncentracija didžiausia ne tik didmiesčiuose, bet ir miegamuosiuose rajonuose, kur kiekvienas nuosavas namas tampa atskira kalėdine dekoracija. Per didelis lauko apšvietimas turi neigiamų padarinių planetai. Jis ardo naktinės laukinės faunos ekosistemas (LED lemputės tampa kančia gyvūnams, paukščiams, kurie aktyvūs tamsiuoju paros metu) ir eikvoja elektros energiją.
